Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto tarptautinių santykių specialistė Margarita Šešelgytė sako, kad Vakarų valstybės jau seniai remiasi ne karine, bet ekonomikos galia. Tačiau Rusija šioje sistemoje neturi ką pasakyti. „Pagal įvairias kategorijas Rusija tampa antrinio pobūdžio galia. Vienintelis jos bruožas – karinė galia, pagrįsta branduoliniu ginklu. Jį turėdama, šioje kategorijoje Rusija gali vadintis didžiąja valstybe. Bet jei vienas žaidėjas bando žaisti pagal kitokias taisykles, tai dar neišbalansuoja visos sistemos“, – pabrėžė M.Šešelgytė.
Politologė pastebi, kad laisvąja rinka suinteresuotos ne tik senosios demokratijos valstybės. „Kinija, pavyzdžiui, irgi suinteresuota tuo pasauliu, kuriame veikia laisva rinka, nes ji iš to išlošia“, – sako M.Šešelgytė.
Kuo daugiau laisvąja rinka suinteresuotų šalių – tuo daugiau galimybių atsiveria verslui. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pastebi, kad prieš 1-2 metus pastebėtos plėtros trečiosiose rinkose tendencijos pastaruoju metu tapo ypač akivaizdžios. „Šie metai dėl Rusijos sankcijų, euro zonos krizės ir panašių priežasčių tiesiog stumte stumia Lietuvos verslininkus į trečiųjų šalių glėbį. Tikiuosi, kad trečiosios šalys galės konkuruoti su tradicinėmis mūsų eksporto rinkomis. Tik tam reikės nemažai laiko, nes pirmaisiais metais naujose rinkose stebuklų padaryti nepavyksta“, – pastebėjo G.Nausėda.
Tradicinių eksporto rinkų svarbos analitikas irgi nelinkęs nubraukti, tik, pažymi, čia būtina atskirti Rusiją ir ES nares. „Rusijoje teigiamų pokyčių teks palūkėti, ir gal net labai ilgai. Formaliai sankcijos nustatytos metams, tačiau visada yra galimybė jų galiojimą pratęsti. Bet dar svarbiau tai, kad Rusijos ekonomika nebepajėgi įpirkti tiek, kiek anksčiau, jos gyventojų perkamoji galia sumenko. Tad net ir atšaukus sankcijas verslui naudos nebūtų. Tuo metu situacija euro zonoje teikia vilčių. Įvairūs indikatoriai rodo, kad ekonomikos augimas įsibėgėja. Manau, kad tai bus lūžio metai“, – prognozavo G.Nausėda.
Politologė M.Šešelgytė taip pat mano, kad apie Rusiją kaip apie patrauklią investicijoms valstybę kol kas telieka kalbėti tariamąja nuosaka. Jos teigimu, jei režimas Rusijoje keistųsi, ši šalis galėtų tapti labai patrauklia investuotojams. „Bet kol režimas nesikeičia, verslo galimybės yra labai rizikingos, nes neaiškūs tolimesni režimo žingsniai: įmonę gali nacionalizuoti ir taip toliau“, – sako M.Šešelgytė.
Vis dėlto, nors Rusija daugybę metų buvo ypač svarbi Lietuvos eksporto partnerė, įtempta politinė padėtis bei taikomos sankcijos veikiausiai nesugrąžins Lietuvos į 1998-ųjų įvykius, kai krizė Rusijoje skaudžiai smogė mūsų šalies ekonomikai. G. Nausėda pastebi, kad pirmiausia nuo tų laikų kardinaliai pasikeitė tiek Lietuvos eksporto struktūra, tiek apskritai verslo mentalitetas. Nors analitikas pripažįsta, kad įvykiai Rusijoje jau dabar smarkiai keičia Lietuvos eksporto šia kryptimi apimtis.
„Bus įdomu stebėti, ar mūsų verslas yra lankstesnis ir gali labiau persiorientuoti nei 1998 m. Į šį klausimą galima iš dalies atsakyti jau dabar: tais laikais verslas neturėjo rimtų alternatyvų. Dabar situacija pasikeitusi iš esmės. Štai, pavyzdžiui, Lietuva po pertraukos vėl atranda JAV rinką. Užsivėrus vienam langui, verslui dar lieka kelios alternatyvos“, – pažymėjo G.Nausėda.
Jo nuomone, labiausiai galimybes išplėsti eksporto rinkas Lietuvai atvėrė ne pažangios technologijos, bet politinės aplinkybės. „Pirmiausia tai lėmė mūsų verslo vakarietiškumo didėjimo tendencija. Jei anksčiau mes buvome natūraliai paveldėję susiklosčiusius verslo ryšius su Rusija ir kitomis regiono valstybėmis, tai įstojus į ES santykiai su Vakarais tapo kasdiene verslo duona“, – pastebi analitikas.
Politologė M.Šešelgytė sako, kad ekonominiu atžvilgiu Lietuva dabar yra kur kas geresnėje situacijoje nei 1998-aisiais: saisto ne tokie tvirti ekonominiai ryšiai su didžiąja Rytų valstybe, be to, atsirado energetinė nepriklausomybė. „Bet dalis verslo nuo tų laikų nepasimokė. Ir nepanašu, kad Rusijoje jiems gerai sektųsi. Todėl kyla klausimas, kiek tas nepasimokęs verslas gali paveikti mūsų šalies ekonomiką. Šiandien esame geresnėje situacijoje, tačiau poveikio galimybės išlieka“, – teigė politologė.
