Lietuva – daug kuo išskirtinė
Kaip spaudos konferencijoje pastebėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, Baltijos šalys skirtingai tiesėsi po ekonomikos krizės. Lietuvai pavyko išnaudoti euro zonos ir Rusijos kylančių ekonomikų privalumus, tačiau vartojimas neaugo.
Pastaruoju metu vartojimo rezultatai geresni, o tai lemia Lietuvos pirmavimą Baltijos šalių augimo lenktynėse. Pavyzdžiui, Estijoje investicijos susitraukė, o to nebuvo Lietuvoje. Latvijoje pradėjo augti valstybės išlaidos, vartojimo augimas irgi nedžiugina.
Yra ir daugiau skirtumų. Statybų sektorius Estijoje pernai traukėsi, o Lietuvoje demonstravo įspūdingą 15 proc. augimą. Apdirbamoji pramonė mūsų šalyje taip pat augo sparčiausiai, kai Latvijoje net traukėsi.
Kita vertus, Latvijoje ir Estijoje minimali alga buvo keliama ir krizės metais, kitaip nei mūsų šalyje.
Prieš krizę minimali alga vienu metu buvo vienoda visose Baltijos šalyse. Tačiau Estija ribą pakėlė per patį krizės įkarštį. Net Latvija, kurią labiausiai paveikė krizė, kėlė minimalią algą 2009–2010 metais.
Todėl dabar nuo Estijos minimalios algos atsiliekame 90 eurų, nuo Latvijos – 60 eurų.
„Tad Lietuvoje yra potencialo kelti minimalią mėnesio algą“, – neabejoja G.Nausėda.
Eksportas jau nuvilia
Šiais metais eksportas gerokai nuvylė.
„Pirmaisiais mėnesiais mūsų eksportas sumažėjo, o to nebuvo jau penkerius metus“, – pastebėjo G.Nausėda.
Tačiau pieno produktų eksportuotojai, G.Nausėdos pastebėjimu, rado kuo pakeisti rinkas, tiesa, ne 100 procentų. Praradimai Rusijoje vis tik buvo didesni nei atradimai kitose šalyse.
Lietuva išsiskyrė iš kitų euro zonos šalių ir tuo, kad kainos suapvalintos dar gerokai prieš įvedant eurą, teigė SEB prezidento patarėjas.
„Procesas aktyvėjo antroje metų pusėje“, – teigė G.Nausėda.
Labiausiai kainos apvalintos paslaugų sektoriuje.
Kita vertus, nereikia pamiršti, kad Lietuvoje euras pasirodė defliacijos fone. Tad apvalinimas buvo gana nedidelis, palyginti su kitomis euro zonos naujokėmis.
Dar vienas unikalumas – Rusija vis dar yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė, pastebėjo G.Nausėda. Tai rodo, kad reeksportas išlieka didelis.
Nors energetikos kainos, ypač degalų, džiugina gyventojus, yra ir kita medalio pusė.
Maža infliacija užkerta darbuotojams šansą reikalauti didesnio atlyginimo, mano SEB banko prezidento patarėjas.
Į Lietuvą atvykęs vyriausiasis SEB grupės ekonomistas Robertas Bergqvistas prognozuoja, kad Rusijos nuosmukis ir toliau veiks Baltijos šalių ekonomikas.
Tiesa, žemos naftos kainos, silpnas euras ir pasaulio ekonomikos atsigavimas artimiausiu metu turės teigiamą įtaką euro zonai, mano jis.
