Anot Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidento Liutauro Valicko, pernai mažųjų kreditų, siekiančių iki 290 eurų, išduota gerokai mažiau nei 2013-aisiais. Pernai mažėjo ir gyventojų pradelstų mokėjimų kiekis. Sumažėjusios buvo ir šių paskolų palūkanos – maždaug šeštadaliu.
Pasak L.Valicko, smulkiųjų vartojimo kreditų rinka pernai nė kiek nepaaugo, – užpernai prasidėjęs kritimas tęsėsi ir 2014-aisiais.
Patys save tramdo
12 tūkst. žmonių. Tiek jų per pastaruosius ketverius metus pateikė prašymus neteikti jiems mažųjų kreditų. Jie patys užsinėrė antkaklį, kad tik negalėtų pasiskolinti pinigų. Dalis jų bijo, kad jų vardu paskolos nepaimtų kiti asmenys, o dauguma – tokių, kurie turi įvairių priklausomybių, pavyzdžiui, lošimo.
Pastaruoju metu smulkiųjų kreditų teikėjai sulaukia ir vieno kito žmogaus, kurie turi psichikos negalią, – manijos sindromą. Ligai paūmėjus, jie prisiima kreditų ir juos išleidžia bet kam, pavyzdžiui, visą naktį pravažinėja taksi.
Dažniausiai skolinasi mėnesiui
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės pernai suteikė apie 545 tūkst. kreditų. Vidutinis jis siekė 102 eurus. Didžiausią paklausą turėjo 300 litų (87 eurų) paskolos. Per mėnesį už tokį kreditą jį paėmęs žmogus turėjo sumokėti ne daugiau nei 28 litus (8,1 euro).
Pernai 11 asociacijos vienijamų įmonių suteikė 188 mln. litų (54,5 mln. eurų) paskolų, – maždaug 2 mln. litų daugiau nei užpernai.
„Nesuprasi, ar reikia liūdėti, ar džiaugtis. Sektorius atgavo lygsvarą. Tačiau plėtra nebevyksta. Tam lemiamos įtakos turėjo ir įvairūs ribojimai – reklamos draudimo bei Lietuvos banko nustatyta 40 proc. taisyklė.
Ji įspėja, kad vartotojui, prašančiam kredito, mažąją paskolą galima suteikti tik tuomet, jei jo finansiniai įsipareigojimai per mėnesį ne didesni nei 40 proc. pajamų“, – sakė L.Valickas.
Paskolas dalinančios įmonės kol kas nenutapė savo tipinio kliento portreto.
Esą, pinigus skolinasi kuo įvairiausio amžiaus, išsilavinimo, profesijų žmonės.
„Nėra išskirtinių grupių. Tačiau pastebėjome, kad smulkiųjų vartojimo kredito paslaugų dažniausiai prireikia žmonėms, kai jiems pritrūksta pinigų maistui, komunaliniams mokesčiams, automobilio ar smulkiam būsto remontui“, – sakė L.Valickas.
Nemokumo akmuo – tai 7 proc. visų išduotų kreditų. Anot L.Valicko, žmonės jau daug drausmingiau grąžina kreditus nei prieš keletą metų. Pernai, palyginti su 2013-aisiais, juos vėluojančių sugrąžinti žmonių sumažėjo perpus.
Paprastai mažosios paskolos teikiamos mėnesiui ar dviem. Todėl labai greitai šios srities įmonės pamato, kad – jau vėluojama.
„Ši uždelstų grąžinimu kreivė krinta žemyn“, – užsiminė pašnekovas.
Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 200 proc. Įmonės, spaudžiamos konkurencijos, lenkia ir kredito kainą žemyn. Tai, anot L.Valicko, naudinga vartotojui: „Konkurencija reikalauja vis naujų produktų, paslaugų ar geresnės jų kokybės.“
„Vis dėlto Lietuvos bankas, reguliuojantis mūsų veiklą, neatkreipė dėmesio, kad tam tikri jo apribojimai nulėmė, kad vartotojai šiuo metu vidutiniškai skolinasi ilgesniam laikui. Anksčiau – mėnesiui, o pastaruoju metu – trims. Įmonės neturi teisės suteikti mažo kredito trumpam laikui – jis teikiamas didesnis ir ilgesniam laikui. Vartotojas, gelbėdamas save, užsiverčia didesnę įsipareigojimų naštą, – sumoka už kreditą brangiau.
Tyrimai liudija, kad Lietuvoje vartojimo kreditai – pigiausi. Pavyzdžiui, mūsų šalyje pasiskolinti 100 eurų mėnesiui kainuoja 9 eurus, Latvijoje – 10, Estijoje – 18 eurų.
Dauguma besiskolinančių – pareigingi
Anot klientų mokumą vertinančio kreditų biuro „Creditinfo“ generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus, dauguma žmonių skolinasi, įvertinę savo finansines galimybes.
Tad pernai smarkiai sumažėjo tokių žmonių, kurie nesugebėjo laiku grąžinti skolos, – jų buvo apie 3 tūkst. Pernai, palyginti su 3013-aisiais, vėluojančių sugrąžinti skolą sumažėjo perpus. Iš visų išduotų kreditų jų grąžinti neįstengė 7 proc. skolininkų.
“Per dieną užklausų klientų mokumui įvertinti iš smulkiųjų kreditų teikėjų sulaukiame apie 2 tūkstančius, iš bankų ir kredito unijų – perpus mažiau. Pavyzdžiui, iš 2014-ųjų gruodį gautų 64 tūkst. užklausų, gautų iš smulkiųjų kredito įmonių, per 80 proc. žmonių neturėjo jokių skolų“, – sakė A.Bogdanovičius.
Veiklą dar apribos Vilius Šapoka Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius
„Lietuvos banko kaip reguliuotojo pozicija vartojimo kreditų rinkos atžvilgiu buvo suformuota dar 2013 metais parengus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą ir ji nėra pasikeitusi.
Bėdos išliko tos pačios: aukštas pradelstų mokėjimų skaičius, didelis jaunų klientų – iki 25 metų skaičius, yra atvejų, kai kreditai suteikiami pajamų neturintiems asmenims ir panašiai.
Siekiant sistemiškai spręsti šias problemas, mes dar 2013 m. spalį Finansų ministerijai pasiūlėme mažinti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, kad ji atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeistų vartotojų interesų.
Taip pat siūlome nustatyti vadinamąjį „atvėsimo laikotarpį“, t. y. kad vartojimo kredito sutartį norintys sudaryti asmenys negalėtų to padaryti nedelsiant, o pirmiausia pateiktų prašymą suteikti kreditą ir tik po kelių dienų galėtų sudaryti įpareigojantį susitarimą.
Kitaip tariant, vartojimo kredito gavėjas dviem veiksmais – prašymu ir jo patvirtinimu – išreikštų valią prisiimti finansinius įsipareigojimus.
Įtvirtinus tokį pasiūlymą, būtų sudarytos galimybės vartotojams geriau apsvarstyti visus finansavimo šaltinius (galimybę sutaupyti tinkamai planuojant pajamas ir išlaidas, atsisakant nebūtinų išlaidų ir pan.).
Taigi vartotojas būtų skatinamas pagalvoti prieš sudarant vartojimo kredito sutartį.
Be to, pastaruoju metu tiek Europoje, tiek Lietuvoje ėmė sparčiai populiarėti vadinamoji tarpusavio skolinimo platformų veikla (angl. peer-to-peer lending), kai vartotojams per tam tikslui sukurtą internetinę platformą, sudaroma galimybė skolinti ir skolintis pinigus tarpusavyje.
Atsižvelgiant į tai, kad tokia veikla savo pobūdžiu yra labai panaši į vartojimo kreditų teikimo veiklą, Lietuvos bankas, siekdamas apsaugoti šių platformų paslaugomis besinaudojančius vartotojus, siūlo ją reglamentuoti, platformoms numatant reguliavimą savo esme analogišką taikomam tradicinių vartojimo kreditų teikimo veiklai.“
