Lietuvos banko pasiūlymą iki 36 proc. apriboti bendrąją vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) ir suteikti 2 dienų „atšalimo“ laikotarpį ekspertai vadina faktiniu paslaugos naikinimu.
Giminės ir draugai – ne išeitis
„Klaida yra manyti, kad sugriežtinus reguliavimą gyventojai galės skolintis pigiau arba išvis nebereikės skolintis.
Dažniausiai kreditus gyventojai ima ne todėl, kad labai norėtų, o todėl, kad reikia. Reikia pavalgyti, pragyventi, suremontuoti mašiną, nuvažiuoti į laidotuves – kai nėra, kur trauktis.
Net jeigu pinigų jiems nenorime duoti, šis poreikis neišnyks, ir žmonės bus priversti savo problemas spręsti kitais būdais – nusikalsdami arba susiradę neteisėtus pinigų šaltinius“, – sakė mokslinį darbą apie smulkiuosius kreditus apsigynęs Kreditavimo santykių tyrimų instituto ekspertas dr.Paulius Astromskis.
Anot jo, pasiskolinti iš giminių, draugų ar kaimynų irgi ne išeitis – apkalbos ir įtempti santykių dėl pinigų niekas nenori.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų teigimu, prieš įvedant naujus reguliavimus vartojimo kreditų rinkai, būtina iš anksto įvertinti jų poreikį. Turi būti aiškiai įvardintos problemos ir jos sprendžiamos taip, kad iš esmės neišnyktų rinkos paslauga.
„Problema atsiranda ne dėl to, kad vartotojų kreditų kaina yra per didelė, ar dėl to, kad jie greitai išduodami, o dėl to, kad ne visada tinkamai yra įvertinamas mokumas, be to, žmonės ne visada priima tinkamus ir pasvertus sprendimus“, – tokią išvadą pateikia LLRI, atlikęs vartojimo kreditų rinkos ir jos reguliavimo Lietuvoje tyrimą.
Permainos reikalingos
Apriboti arba diferencijuoti kredito kainą, nedalinti pinigų naktimis, reikalauti nepriekaištingos reputacijos iš įmonių vadovų, taisykles pritaikyti naujiems kreditavimo modeliams, sukurti registrą nenorintiems gauti kredito.
Tai keletas pasiūlymų, kuriuos greičiausiai jau pavasarį pradės svarstyti Seime sukurta Vartojimo kredito įstatymo darbo grupė.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas pripažįsta, kad permainos reikalingos.
„Per pastaruosius porą metų, kai Lietuvoje įsigaliojo vieni griežčiausių apribojimų vartojimo kreditams Europos Sąjungoje, rinka pasikeitė.
Pirmiausia, atsirado naujoviškų skolintojų, kurie priderino savo verslo modelį taip, kad apribojimų išvengtų. Naujausias reiškinys – tarpusavio skolinimo platformos – neaišku, nei kokiais įstatymais šis verslas remiasi, nei kas jį prižiūri.
Be to, Lietuvos banko statistika rodo, kad smulkiųjų kreditų rinka jau metus visiškai neauga, o konkurencija dėl klientų išlieka didelė. Dėl to kredito kaina mažėja. Tad šiuo dalykus reguliuoti papildomai nėra prasmės“, – sakė L.Valickas. Šiuo metu gyventojai už 100 eurų kreditą mėnesiui sumoka ne daugiau kaip 9,5 euro.
Kainą siūlo diferencijuoti
Pasiūlymus drastiškai sumažinti BVKKMN L.Valickas vertina kritiškai – tuomet teikti pačių smulkiausių, iki 200 eurų, kreditų, kurie yra populiariausi, tiesiog neapsimokės dėl didelių jų išdavimo sąnaudų.
Jis pastebi, kad pernai gerokai padidėjo išduotų didesnių nei 1000 Lt (289,86 Eur) skaičius ir sumos.
Tai gali būti ir esamo reguliavimo pasekmės – siekiant atitikti įstatymų reikalavimus išduodami didesni kreditai ilgesniam laikotarpiu – jų kaštai santykinai mažesni, o gyventojai sumoka daugiau palūkanų.
Dėl to logiškesnis variantas – BVKKMN susieti su kredito sumomis ir terminais ir diferencijuoti, kaip tai daroma daugelyje šalių. Mažesni kreditai liktų brangesni, o didėjant sumai ir terminui bendra kaina mažėtų. Toks variantas atitinka ir dabartines rinkos tendencijas.
Be to, Europos Parlamento ir tarybos direktyva dėl vartojimo kreditų sutarčių, kurią į savo teisę perkėlė ir Lietuva, yra taikoma vartojimo kreditams nuo 200 iki 75 tūkst. eurų. Joje smulkesniems kreditams yra nustatytos liberalesnės taisyklės.
Kam reikalingas kreditas naktį?
Pasak P. Astromskio, yra suprantamas noras apriboti galimybes gauti kreditus tiems žmonėms, kurie turi polinkį į priklausomybes. Tačiau tam nebūtina uždrausti teikti kreditus visiems.
Kaip ir lošimų priežiūroje reikėtų sukurti oficialų ir visoms įmonėms privalomą registrą, kuriam gyventojas galėtų pateikti prašymą nebūti kredituojamu.
Be to, būtų normalu apriboti kreditų išmokėjimą naktį. Akivaizdu, kad tuo metu gyventojui pinigai reikalingi ne būtiniausiems poreikiams.
L. Valicko teigimu, pačios įmonės į kreditų teikimą turėtų žiūrėti atsakingai, todėl labai svarbu įstatymu užtikrinti, kad tai būtų ne vienadieniai, o stabilūs ilgalaikiai verslai, ir įmonių vadovų reputacija – nepriekaištinga.
Vertina mokumą
„Lietuvoje įmonėms yra sukurtos palankios sąlygos gauti išsamią informaciją apie klientų finansinę situaciją, mokumo būklę ir, remiantis šia informacija, priimti pagrįstus kreditavimo sprendimus.
Smulkiųjų kreditų bendrovės yra tarp daugiausiai užklausų dėl mokumo pateikiančių įmonių. Šis skaičius, rodantis ir rinkos tendencijas, jau kelerius metus yra stabilus“, – sako kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Smulkių kreditų įmonės kreditų biurui kiekvieną mėnesį pateikia vidutiniškai 60 tūkst. užklausų, kuriomis vertinamas į šias bendroves besikreipiančių klientų mokumas.
Anot A. Bogdanovičiaus, daugiau valstybės resursų galėtų būti nukreipta gyventojų finansiniam švietimui ugdyti mokymo įstaigose – mokyklose, universitetuose.
Šiuo metu smulkiųjų kreditų įmonės klientų mokumą vertina kreditų biure – sistemoje, kurią klientų mokumo vertinimui pasitelkia ir bankai, kredito unijos, telekomunikacijų ir kitos įmonės.
Trūksta vartotojų atsakomybės
LLRI ekspertų nuomone, Mažųjų vartojimo kreditų rinkos problema iš esmės yra sąmoningos ar nesąmoningos žmonių atsakomybės už savo priimamus sprendimus stoka.
Lietuvos gyventojai ne visada turi pakankamai gebėjimų racionaliai tvarkyti šeimos ir asmeninius finansus, kartais atidėlioja finansinių problemų sprendimą, neįvertina realių skolų grąžinimo galimybių.
Tačiau siūlomais naujais reguliavimais iš esmės norima mažinti žmonių neatsakingo požiūrio į savo finansus pasekmes.
„Reguliavimas, kuris įpareigoja ir atsakomybę dėl mokumo tikrinimo perkelia tik kredito gavėjui, siunčia svarbią žinutę. Kredito gavėjas raginamas nesirūpinti ir mažiau galvoti apie savo galimybes grąžinti kreditą, kadangi viską apskaičiuos ir įvertins kredito davėjas. Jei davėjas nusprendžia, kad skolintis galima, vadinasi – galima“, – tyrimo išvadose rašo LLRI ekspertai.
