Pavyzdžiui, per 10 pastarųjų metų gydymo įstaigos sumokėjo apie 80 mln. litų (23,2 mln. eurų) draudimo įmokų.
Tuo tarpu žalai atlyginti pacientams buvo atseikėta apie 5 mln. litų (apie 1,4 mln. eurų). Visi kiti milijonai, užuot likę sveikatos sistemoje, pateko į draudimo bendrovių kišenes.
Skundų netrūksta
Pernai, nuo sausio iki rugsėjo imtinai, iš 69 skundų, kurias nagrinėjo po Sveikatos apsaugos ministerijos stogu besidarbuojanti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, 12 buvo surašyti privačioms gydymo įstaigoms.
Tad ir joms, ir viešosioms įstaigoms – ligoninėms, poliklinikoms yra svarbu, kaip turėtų pasikeisti sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistema. Kaip ji turi atrodyti, į įstatymo pataisas siūlymus suguldė Lietuvos gydytojų sąjunga.
Ji Seimui įteikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas. Jomis norima įteisinti naują, kitose Europos šalyse jau dešimtmečius veikiantį Žalos atlyginimo be kaltės (ŽABK) modelį.
Jis sudarytų sąlygas žalą pacientui atlyginti be ilgai trunkančio brangaus teisminio proceso.
„Iki šiol Lietuvoje veikianti žalos pacientui sistema nepasiteisino. Tai įrodo ne tik skaičiai bet ir pacientų nepasitenkinimas, nesaugumo jausmas. Per pastaruosius 4 metus draudimo kompanijoms sumokėta daugiau nei 20 mln. litų (5,8 mln. eurų), o išmokos pacientams nesiekė net 1 mln. litų (29 tūkst. eurų).
Be to, nukentėjusiems pacientams realiai teko tik dalis gautų kompensacijų, kadangi jie dar turėjo mokėti advokatams, ekspertams“, – sakė Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas.
Jo teigimu, įvedus naują sistemą, palengvėtų žalos atlyginimo pacientams procesas, gydymo įstaigos nebeslėptų klaidų bei atsirastų daugiau pasitikėjimo tarp gydytojų ir jų pacientų.
Įstatymo pataisas parengusi Lietuvos gydytojų sąjunga pateikia ir svarbiausius atsakymus į žmonėms bei patiems medikams rūpimus klausimus.
Kuo geras šis modelis?
Anot teisininkės, advokatės Jūratės Šlitės, šiuo metu įvykus nelaimei, bijoma kalbėtis ir aiškintis įvykio priežastis, nes bet kokie teiginiai, gauta informacija gali būti visaip interpretuojama ir pateikta kaip kaltinimas gydytojui specialistui ar medicinos įstaigai.
Tokiu būdu ir pacientas, ir sveikatos priežiūros specialistas ir gydymo įstaiga tampa egzistuojančios sistemos įkaitais.
„Siūlomas žalos atlyginimo modelis būtent ir skirtas tokiai situacijai pakeisti: dėmesys sutelkiamas į įvykį, – į pacientą ir jo patirtą žalą bei žalos atlyginimą, o ne į sudėtingą „kaltųjų paieškos“ procesą. Tokiais atvejais juk stengiamasi įrodyti, kad buvo klaida, o proceso baigtis yra neaiški, nes ekspertų nuomonės medicinos mokslo klausimais dažnai yra skirtingos.
pakeitus modelį, dingtų ir baimė keistis aktualia informacija, dalintis patirtimi bei žiniomis, registruoti žalas, analizuoti jas ir užkirsti joms kelią“, – paaiškino J.Šiltė.
Kaip bus nustatoma žala?
Šiuo metu Žalos pacientų sveikatai atlyginimo komisiją sudaro 7 nariai, turintys medicininį, teisinį arba kitą universitetinį aukštąjį išsilavinimą.
Iš jų 3 – sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, 2 – pacientų organizacijos atstovai, vienas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas ir vienas Odontologų rūmų atstovas.
Komisijos priimti sprendimai yra privalomi įstaigoms ir jų pagrindu yra mokamos žalos. Jei žalos mokamos iki Komisijos sprendimo, jų pagrįstumą vertina draudimo kompanijose dirbantys asmenys.
Anot L.Labanausko, numatomo modelio atveju žalą nustatytų Pacientų saugos tarnybos darbuotojai, kuriais taps valstybės tarnautojai. Jiems bus taikomas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, todėl nešališkumo, skaidrumo ir objektyvumo bus tikrai daugiau nei dabartinėje sistemoje.
Ar žala bus atlyginama visiems besikreipiantiems?
Kasmet į Žalos sveikatai atlyginimo komisiją kreipiasi apie 100 galimai nukentėjusių pacientų, apie 15-20 proc. atvejų žala nustatoma, o draudikų duomenimis, kasmet išmokama iki 50 žalų.
Pasak L.Labanausko, įvedus naują modelį, tikėtina, kad pacientai aktyviau kreipsis, nes pati procedūra bus daug paprastesnė.
Tačiau užsienio šalių statistika rodo, kad žala nustatoma iki 50 proc. skundų, – kiti skundai dažniausiai susiję su pacientų subjektyviu įsitikinimu, kad jų pablogėjusią sveikatą lėmė nekokybiškos paslaugos.
Pasak L.Labanausko, taip pat bus išnagrinėjami ir tie skundai, kuriuose nėra žalos, bet pacientai gaus atsakymus į jiems rūpimus klausimus.
„Sveikatos priežiūros įstaigos, ir sudariusios sutartis su VLK, ir tokių sutarčių neturinčios, iki šiol mokėjo įmokas draudimo bendrovėms – jų pinigai patekdavo į „privačias rankas“.
Patvirtinus įstatymo pakeitimus, šios lėšos bus pervedamos kitam subjektui, kuris bus sveikatos sistemos dalis. Jeigu visos surinktos lėšos nebus išmokėtos per metus, jos automatiškai persikels į kitų metų žalos atlyginimo fondą ir taip atsiras galimybė kompensuoti daugiau žalų arba mokėti didesnes kompensacijas“, – paaiškino J.Šlitė.
Ar neliks medikų atsakomybės?
Gydytoja, teisininkė, mokslų dr. Daiva Brogienė mano, kad medikų atsakomybė, o svarbiausia – jų atsakingumas tik didės.
„Šiuo metu klaidos yra slepiamos, neregistruojamos, neanalizuojamos.
Naujojo modelio atveju Pacientų saugos tarnyba taps ta rišančiąja grandimi, kuri dirbs pagal vieno langelio principą. Ji priims visus pacientų skundus ir bus žinoma, ar įstaiga turi veiklos trūkumų, ar konkretus medikas daro klaidas.
Visi žalos sveikatai įvykiai bus ištirti, suregistruoti ir imtasi priemonių, kad jie nesikartotų“, – sakė D.Brogienė.
Jos teigimu, medikams ir toliau bus taikoma drausminė atsakomybė, o už grubias klaidas gali būti atimta licencija.
Taip pat lieka atsakomybė Baudžiamojo proceso tvarka. Įstaigoms, nepašalinusioms veiklos trūkumų, taip pat galimas licencijos suspendavimas arba panaikinimas.
Pasak L.Labanausko, sveikatos sistemoje apie 10 proc. nelaimingų atsitikimų nulemia medikų klaidos, likusius 90 proc. – sistemos problemos. Tad atsisakius kaltųjų paieškos ir kovų dėl kompensacijos, klaidos bus be baimės atskleidžiamos, ištiriamos ir pašalinamos iš visos sveikatos sistemos. Didžiausia privalumas – nuo klaidų bus apsaugoti pacientai.
Kiek naujasis modelis kainuos pacientams?
Pacientai, mokėdami įmokas už sveikatos draudimą, jau sumoka visus mokesčius, kurie garantuoja sveikatos priežiūros įstaigų suteikiamas paslaugas ir žalos pacientų sveikatai atlyginimą.
Įvedus naująjį modelį, jokių papildomų mokesčių nebus.
Lėšos bus kaupiamos Žalos atlyginimo fonde ir tos, kurios nebus panaudotos, atiteks sveikatos sistemai.
Remiantis naujuoju Žalos atlyginimo be kaltės modeliu, pacientui žala būtų atlyginama ne ilgai trunkančio teismų maratono keliu, bet remiantis įstatymu bei aiškia tvarka, kurią įgyvendintų Nacionalinė pacientų saugos tarnyba.
Ji administruotų Žalos pacientų sveikatai atlyginimo fondą, kurio tikslas – kaupti ir naudoti lėšas, skirtas paciento sveikatai padarytai turtinei ir (ar) neturtinei žalai, atsiradusiai teikiant pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti.
Lietuvos gydytojų sąjunga įsitikinusi, kad Lietuva, kaip pažangi Europos Sąjungos valstybė, jau yra pasiruošusi atsisakyti 10 metų taikyto neefektyvaus žalos atlyginimo modelio ir perimti gerąją kitų šalių praktiką. Šis modelis jau daug metų taikomas daugelyje ES šalių – Austrijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Švedijoje, o taip pat ir Naujojoje Zelandijoje.
Lietuvos gydytojų sąjunga yra profesinė gydytojų sąjunga, vienijanti apie 80 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.
