„Pažeidimų skaičius nuosekliai mažėja. Jei rugsėjį buvo fiksuoti 255 pažeidimai, tai iki šių metų sausio pažeidimų nuo tokio pat patikrinimų skaičiaus sumažėjo iki 112“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas dr. Feliksas Petrauskas.
Pasak jo, tai, kad pažeidimų mažėja, reiškia, jog verslininkai pasirengę darbui su nauja valiuta.
Nubaudė du
Sausį priežiūros institucijos atliko 2089 patikrinimus dėl kainų dviem valiutom nurodymo ir atsiskaitymo litais ir eurais dviejų valiutų galiojimo laikotarpiu. Iš nustatytų 112 pažeidimų skirta 110 įspėjimų ir dvi baudos. Viena jų – 2 eurai, kita – 579 eurai. Pastaroji – už pakartotinį pažeidimą.
Iš sausį užfiksuotų pažeidimų 51 proc. atvejų susiję su kainų dviem valiutomis nenurodymu, 26 proc. sankcijų pritaikyta dėl netinkamo kainų apvalinimo, 16 proc. – dėl kainų perskaičiavimo ne pagal oficialų kursą, 7 proc. pažeidėjų kainas nurodė neaiškiai ir klaidinančiai.
Pirmąjį šių metų mėnesį perpus sumažėjo pažeidimų grožio paslaugas teikiančiose įmonėse – iki 8 proc. nuo gruodį buvusių 16,9 proc. Pažeidimai viešojo maitinimo įstaigose sudarė 5,3 proc. atvejų, turizmo paslaugų srityje – 6,3 proc.
Perėjo švelniai
Anot F.Petrausko, Lietuva sulaukė atgarsių, kad prie euro perėjo diplomatiškai. „Tai buvo pavadinta aksomine revoliucija“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius.
„Eurobarometro“ sausio 16-19 d. atlikta apklausa parodė, jog 86 proc. Lietuvos gyventojų euro įvedimo procesą įvertino kaip sklandų ir efektyvų.
Nori sujungti
Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siūloma sujungti tris verslo priežiūrą vykdančias institucijas: Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir Lietuvos metrologijos inspekciją. Jos visos turėtų atsidurti po vienu „skėčiu“ – Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Anot Teisingumo ministro Juozo Bernatonio, tai leistų efektyviau vykdyti vartotojų teisių apsaugą, rinkos priežiūrą, paspartintų vartotojų ir verslininkų konsultavimą, skundų nagrinėjimą. Drauge būtų supaprastinti skundų nagrinėjimo procesai bei ginčų sprendimai ne teisme tvarka.
Palyginti su 2008 m., pernai trečdaliu iki 41 proc. padaugėjo gyventojų, kuriems užtenka informacijos apie vartotojų teises. 85 proc. gyventojų sako, kad žino, kur kreiptis dėl netinkamos prekės, 60 proc. – kokia institucija gali pagelbėti, jei pardavėjas atsisako atlyginti nuostolius.
Ne viskas džiugina
Apklausos, kurioje dalyvavo 500 įvairaus dydžio įmonių atstovų, rezultatai rodo, kad per pastaruosius metus stipriai pasikeitė verslininkų požiūris į vartotojų teises. Pernai 55 proc. verslininkų teigiamai vertino vartotojų teisių gynimo būklę Lietuvoje, kai prieš trejus metus, 2011-aisiais, taip manančiųjų buvo 32 proc.
„Parduodami prekes verslininkai didesnį dėmesį kreipia prekių kokybei. Tačiau ne viskas džiugina: 80 proc. įmonių neturi pasitvirtinusios vidinės tvarkos, kaip spręsti su vartotojais kilusius ginčus. Nuvilia ir tai, kad 60 proc. verslininkų nėra pasirašę sąžiningos verslo praktikos kodekso, o net 25 proc. įmonių vadovai apie jį apskritai nieko nėra girdėję“, – kalbėjo ministras J.Bernatonis.
Kur kas geresnė situacija didžiosiose įmonėse, į darbą priėmusiose daugiau nei 250 asmenų. Minėtą kodeksą yra pasirašę pusė didžiųjų įmonių.
