„Miegu lyg „karalaitė ant žirnio“. Nugarą dažnai varsto skausmai, todėl labai sunku rasti tinkamą čiužinį. Tiksliau, taip ir nepavyko man tokio nusipirkti. Netiko nei gerai išreklamuotais prekės ženklais žymimi lateksiniai gaminiai, nei spyruokliniai. Ant kokio čiužinio beprigulčiau, naktį išbudina pečių, sprando ar juosmens skausmas“, – pasakojo 42 metų Renata.
Ji abejoja ir tuo, ar saldų miegą galėtų sugrąžinti 500-1000 ir dar daugiau eurų kainuojantys, medicininiai ar slaugomiems ligoniams skirti čiužiniai.
„Galbūt jie ir yra tobuli, bet tai – ne mano kišenei. Todėl sugalvojau paprastą išeitį, – pasiklojau pripučiamą čiužinį. Pečiai ir klubai susmigdavo į jį, todėl skausmai atsitraukė. Visa bėda, kad tas čiužinukas buvo senas kaip „kaliošas“, ir per naktį susiplodavo, – sena sukietėjusi kamščių guma jame nebelaikė oro.
Tad panaršiusi internete, elektroninėje prekių laisvalaikiui ir turizmui parduotuvėje už 116 litų pernai rudenį nusipirkau pripučiamą čiužinį“, – sakė Renata.
Ją apstulbino tai, kad, pervedus pinigus, kurjeris su preke, atgabenta iš Klaipėdos, jau kitą dieną stovėjo prie namų durų.
„Turėjau skaudokos patirties. Kažkada grupinių apsipirkimų portale esu pirkusi apie 120 eurų kainavusį įrankių rinkinį. Tol, kol jo sulaukiau, praėjo begalinių susirašinėjimų su pardavėjais mėnuo“, – užsiminė pašnekovė.
Tačiau šįkart kalba – ne tik apie prekės atgabenimo greitį, bet ir apie aptarnavimo kultūrą.
Išlindo brokas
„Visa bėda, kad tas mano pirkinys „sugedo“, – čiužinys ėmė ir išsipūtė kaip kokia pūslė.
„Pokšt“ – vieną naktį „susprogo“ viena pertvara. „Pokšt“, – kitą naktį kita. Miegoti ant jo tapo nebeįmanoma. Todėl toje pačioje parduotuvėje nusižiūrėjau kitą pripučiamą čiužinį, šiek tiek plonesnį. O užsisakydama ėmiau ir užklausiau pardavėjų, ar kartais tam ankstesniam pirkiniui nėra garantijos.
Ir ką jūs manot? Nusiunčiau to čiužinio nuotraukas, jas pardavėjas akimirksniu persiuntė prekės gamintojams. Ir jau kitą dieną sulaukiau žinios, kad tas „išsipūtėlis“ bus pakeistas nauju. Jokių ginčų.
O juk galėjo verslininkai padejuoti, kad tai aš, vartotoja kalta, nes miegu kasnakt ant gaminio, kuris skirtas tik turistams prigulti. Arba, tarkim, kad pati kalta, nes sėsdama ant to čiužinio, „susprogdinau“ jo pertvaras.
Tačiau įmonės atstovai nemetė ant manęs, „kvailės“, jokios dėmės. Žinant, kaip dažnai vartotojai ir prekių pardavėjai sukrinta į kaltinimų apkasus mūšio lauke, tai apstulbino“, – švaria verslininkų sąžine stebėjosi moteris.
Vartotojai – vis reiklesni
Vartotojų skundus tirianti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija dar nepateikė 2014-ųjų metų ataskaitos. Tačiau ankstesniais metais sukaupti jos duomenys rodo, kad vartotojai dažniausiai skundžiasi pagrįstai.
Pavyzdžiui, 2013-aisiais inspekcijai daugiausia skundų suraitė vartotojai, nepatenkinti elektrotechnikos gaminių kokybe ar jų pardavėjų elgsena. Iš 1064 skundų pagrįsti buvo 566. 2012-aisiais analogiškų skundų buvo 765, iš jų pagrįstų – 380.
Ypač dažnai vartotojai skundžiasi ir odos gaminių bei avalynės kokybe. 2013-aisiais tokių skundų inspekcija gavo 728,iš jų 583 – pagrįsti. Ankstesniais metais tokių skundų gauta 559, pagrįstų – 452.
Vartotojai dažnai skundžiasi ir baldų bei jų audinio kokybe. Išnagrinėjus skundus paaiškėja, kad dauguma jų yra pagrįsti.
Tekstilės gaminiai, statybos produktai, mašinos, transporto priemonių sudėtinės dalys, – tai gaminių grupės, kurias įsigiję vartotojai dėl prastos kokybės dar dažnai veliasi į ginčus su pardavėjais.
