Tyrimai rodo, kad perskaičiuodami kainas litais į kainas eurais gyventojai linkę mažos vertės prekių kainas padidinti, o didesnės vertės – sumažinti.
Tačiau tai nėra Lietuvos gyventojų ypatybė – toks reiškinys buvo pastebimas ir kitose šalyse. To priežastis yra ta, kad, kalbant apie brangesnę prekę, kuri kainuoja ne vieną šimtą litų, žmonės linkę kainas lyginti su savo pajamomis.
Likus porai savaičių iki euro įvedimo Lietuvoje, SEB banko užsakymu buvo atliktas tyrimas, kuriuo norėta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai verčia kainas iš litų į eurus. Tyrimo rezultatai parodė, kad atlikdami šiuos aritmetinius veiksmus Lietuvos gyventojai apsirinka vidutiniškai dešimčia procentų. Rečiau perkamų ir didesnės vertės prekių kainos prasilenkė 7-8 proc.
Žmonių atsakymų įvairovė sakant kainas eurais buvo gerokai didesnė nei sakant kainas litais. Skaičiuodami eurais, Lietuvos gyventojai labiausiai „pabrangino“ bulves (vidutiniškai 20 proc.), batoną ir savaitraštį su TV programa (vidutiniškai po 12 proc.).
„Vis dėlto, kai žmogus klysta dešimtadaliu, nėra daug“, – pabrėžė J.Varanauskienė.
Dėl didesnės vertės rečiau perkamų prekių ar paslaugų gyventojai klydo mažiau.
Anot Lietuvos gyventojų tyrimą komentavusios J.Varanauskienės, tokius rezultatus galėjo lemti tai, jog lito kursas su euru kardinaliai nesikeičia. Tuo metu, kai eurą įsivedė Italija, kurios gyventojams konvertuojant liras į eurus teko nuo kainų braukyti nulius, būta atvejų, kai nurodytos kainos stipriai prasilenkė.
Nurodydami kainas eurais Lietuvoje mažiau klydo turtingesni, aukštąjį išsilavinimą turintys vidutinio amžiaus gyventojai. Tyrimas parodė, kad pagrindinis šeimos pirkėjas skaičiuoja šiek tiek tiksliau, tačiau faktas – buvęs žmogus užsienyje ar ne – rimto poveikio neturi. Vis dėlto pastebėta, jog tie, kurie tikėjosi, kad kainos didės, jas ir skaičiuoja didesnes. O tie, kurie prieš euro įvedimą manė, kad jos nedidės, skaičiuoja kiek tiksliau.
Kiek ilga pratinsimės prie naujos valiutos, nežinia. Norint greičiau išmokti kainas nauja valiuta, reikėtų dažniau matyti pačias kainas. J.Varanauskienė siūlė dažniau nueiti į parduotuvę – nebūtina ką nors pirkti, pakaks atidžiau pažvelgti į kainas ir pasitreniruoti jas konvertuoti.
Kitas patarimas – įsiminti, kiek ir kokių produktų galima įsigyti už tam tikrą eurų sumą, kad ir vieną eurą.
Tyrime dalyvavo 1097 Lietuvos gyventojai, kuriems buvo pateiktas 35 prekių sąrašas. Tyrėjai prašė kainas iš litų paversti į eurus spontaniškai.
