Metų pradžia apkarpė ir baristų, ir barmenų, ir padavėjų pajamas. Nors, atrodo, turėjo būti kitaip, – pavalgę ar pagėrę žmonės vietoj lito kito galėjo palikti „tiek pat“ arbatpinigių, tik euro monetomis. Bet to nedarė.
Man pačiai nesmagu, išgėrus kavos, primesti „variokų“ į taupyklę. Atrodo, kad taip noriu ne padėkoti, bet išsivalyti piniginę, nors 12 euro centų būtų dešimtadalis kavos kainos. Todėl kartais apskritai nepalieku arbatpinigių, o kartais už kavą įmetu į taupyklę ir 50 euro centų.
Suberdavo monetas
„Tenka bendrauti su verslo kolegomis. Visi kalba apie tą patį: pirmas dvi šių metų savaites rinkoje viskas nusirito žemyn. Nesvarbu kur – didmiestyje ar mažame miestelyje – žmonės visiškai nesuvokė, kaip elgtis su tais eurais. Ir daug mažiau palikdavo arbatpinigių“, – „Forto“ restoranų tinklo atstovas Kęstutis Markevičius žvilgtelėjo atgal.
Užuot pamaloninę padavėją ar barmeną litų monetomis, valgytojai į kasos kvito lėkštutes nė neskaičiavę supildavo saują geltonų ar vario spalvos euro monetų. Ir taip jų atsikratydavo, kad tik šios neplėšytų kišenės ar nestorintų piniginės.
Sausis ritasi į pabaigą, eurui tuoj sukaks mėnuo. Tad, atrodo, jau sunkesnės monetos pradėjo blykčioti ir ant kavinių stalo.
Nejaučia euro vertės
„Kavinėse, restoranuose pietaujantys ar vakarieniaujantys žmonės beveik prisitaikė prie naujų atsiskaitymo sąlygų. Beveik, bet dar ne galutinai“, – šyptelėjo K.Markevčius.
Pavyzdžiui, būna, kad 35 eurus pravalgęs būrelis draugų ant stalo padeda 4 eurus arbatpinigių. Bet paskui pasikrapšto pakaušius, pastuksena į skaičiuokles telefonuose ir atsiima 1 eurą. Matyt, sugalvoja, kad 3 eurai – 10,35 lito, įsliuogiantys padavėjui į kišenę, nėra mažai.
„Euras Lietuvoje gyvuoja kone mėnesį. Žmonės dar nejunta taip gerai eurų vertės, kaip jautė litų.
Mažiau sumišimo gal būta prabangesniuose restoranuose. Juose lankosi turtingesni žmonės, o jie laikosi senos, nors ir nerašytos taisyklės: arbatpinigių palieka 10 proc. Tas dešimtadalis sąskaitos norintiesiems padėkoti už gerą aptarnavimą ir yra atspirties taškas“, – užsiminė K.Markevičius.
Arbatpinigių kiekį nulemia ir amžius, ir lytis
SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, dar belaukiant euro yra sakiusi, kad arbatpinigių kiekį nulemia daugybė veiksnių.
Įvairių šalių finansinės elgsenos tyrėjai yra nustatę, kad arbatpinigiai padidėja, jei atsiskaitoma kortele, jei klientas yra vyras, o padavėja – moteris, jei klientas yra nuolatinis, jei vartojamas alkoholis, jei giedras oras, jei klientas jaunas, jei restoranas turi gerų įvertinimų už maisto kokybę, jei padavėja patrauklios išvaizdos arba bent jau pasipuošusi. Tų „jei“ yra daugybė.
„Bet ar padidėjo arbatpinigiai, perėjus nuo lito prie euro, – nuo mažesnio nominalo valiutos prie didesnio? Vargu. Arbatpinigių kiekis paprastai priklauso nuo to, pagal kokią – paties sugalvotą – taisyklę žmogus jų palieka.
Tie žmonės, kurie anksčiau arbatpinigiams išskaičiuodavo tam tikrą procentą nuo sąskaitos sumos, pokyčių neturėjo patirti. Pavyzdžiui, jei sąskaita yra 3,76 euro, tikriausiai arbatpinigių jie palieka 10 proc. – 40 euro centų. Pavertus litais, tai būtų 6 proc. daugiau, negu anksčiau“, – aiškino J.Varanauskienė.
Tačiau tie žmonės, kurie arbatpinigių palikdavo fiksuotą sumą (pavyzdžiui 1 lito vertės monetą), kavinėse šiuo metu, tikėtina, išleidžia daugiau pinigų.
Jei anksčiau, skatinami noro neįžeisti padavėjų, arbatpinigių jie palikdavo 1 lito monetą (kad neatrodytų, jog smulkios monetos – tai išmalda), tai dabar jiems atrodo negražu atsidėkoti už paslaugą euro centų monetomis.
