Vos įvedus eurą ir pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie padirbtus banknotus, lyg ant mielių ūgtelėjo pinigų tikrinimo įrangos pardavimas.
Internete girdėti netgi svarstymų, ar tik ne šie verslininkai ir mestelėjo į mūsų šalį šiek tiek suklastotų eurų.
Itin paklausus vos kelis eurus kainuojantis flomasterį primenantis žymeklis. Tačiau ne juos, o rimtesnius aparatus dažnai perka ūkininkai ar turgaus prekiautojai. Ką ir kalbėti apie prekybos centrus, kuriuose tokia įranga – kone privaloma.
Iki šiol Lietuvoje aptikta per 300 suklastotų eurų banknotų, jų suma perkopia 10 tūkst. eurų.
Kainos labai skiriasi
Pinigų tikrinimo įranga prekiaujančios įmonės „Hansab“ užsakymu dar pernai buvo atlikta apklausa. Jos rezultatai parodė, kad kas antras Lietuvos gyventojas baiminasi padirbtų eurų.
„Daugeliui euras yra nauja valiuta, o atskirti klastotes nėra paprasta. Net policijos tyrėjai pripažino, kad dabar aptinkami gana kokybiškai padirbti eurų banknotai, kuriuos iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti nuo tikrų“, – sakė „Hansab“ prekybos direktorius Irmantas Bankauskas.
Nors euras yra dažniau klastojama valiuta nei litas, gyventojai pernelyg baimintis neturėtų – Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, pernai tik 1 iš 23 tūkst. euro banknotų buvo padirbtas.
Nors įtariamų klastočių Lietuvoje aptikta vos keli šimtai, tikrinimo įranga tiesiog šluojama.
Kaip pasakojo prekybos tinklo „Office Day“ rinkodaros vadovė Viktorija Masaitytė, pigiausia ir paklausi pinigų tikrinimo priemonė – žymekliai. Tiesa, jais tegalima patikrinti banknoto cheminę sudėtį – nustatyti, ar jis pagamintas iš pinigams skirto popieriaus.
Jei žymekliu perbrauktas banknotas, įvykus cheminei reakcijai, toje vietoje pajuoduoja, vadinasi, jis suklastotas. Jei tikras, žymė netrukus išnyksta.
Tokį žymeklį galima nusipirkti už 2,4 euro, bet vandens ženklų žymeklis nepatikrina.
Pasak „Hansab“ atstovo I.Bankausko, veiksmingiausi yra ECB sertifikuoti detektoriai, tikrinantys magnetines, ultravioletines, infraraudonųjų dažų savybes, banknoto dydį. Tačiau tokio aparato kaina ne kiekvienam įkandama – 90–140 eurų.
Kaimynų pamokų nepakako
„Office Day“ prekybos tinklas euro artėjimą pajuto dar pernai. Įvairios pinigų tikrinimo įrangos, kuri ir skaičiuoja, ir rūšiuoja pinigus, pardavimas 2014-aisiais per visus metus pasistiebė net 40 kartų. O žymeklių ir pigesnių aparatų, telpančių rankinėje ar net kišenėje, – net 10 kartų.
Kaip pasakojo V.Masaitytė, planuodami jie konsultavosi su Latvijos ir Estijos kolegomis ir nutarė pasirūpinti didesniu kiekiu tokios įrangos, nei turėjo kaimynai.
„Tačiau mūsų lūkesčiai buvo viršyti tris kartus. Todėl prekių pritrūkome“, – pripažino V.Masaitytė. Kai kuriems pirkėjams pasiūlyta palikti telefono numerius, kad sužinotų, kai įmonė gaus naują tikrintuvų siuntą.
„Vien pirmas kelias savaites pardavėme daugiau nei tūkstantį eurų detektorių – tai rekordinis skaičius“, – gyrėsi ir „Hansab“ prekybos direktorius I.Bankauskas.
Prireikė ir turgavietėse
Įmonė „Eurobiuras“ anksčiau prekiaudavo vien ultravioletinių spindulių detektoriais, o šiuo metu pardavinėja ir automatinius tikrintuvus, kurie greitai pateikia atsakymą, ar banknotas tikras. Tai parodo įsižiebiančios lemputės.
„Anksčiau žmonės detektorius pirko stabiliai. Tačiau daugiausia jų pageidaudavo stambesni prekybininkai.
Dabar juos perka visi, net smulkieji turgaus prekeiviai“, – kalbėjo prekybos įmonės atstovė Eglė Straukienė.
Tiesa, smulkesni pardavėjai renkasi pigesnius, o stambesni – automatinius pinigų detektorius.
Pasak bendrovės „Bankservis“ pardavimų vadovo Liutauro Vaivados, detektorių kokybė ir naudojimo išlaidos tiesiogiai susijusios su perkamo sertifikuoto detektoriaus kaina: „Kuo detektorius pigesnis, tuo brangesnė priežiūra.“
Ši įmonė siūlo aparatus, kainuojančius ir iki 100, ir per 500 eurų. Brangiausi pritaikyti didelei apkrovai ir skirti daugiausia bankams.
Žalos neatlygina
Danguolė Liaugminienė
Lietuvos banko Pinigų gamybos organizavimo Ir ekspertizės skyriaus viršininkė
„Kadangi esame ką tik įsivedę eurą, padirbinėtojai ir padirbtų eurų platintojai naudojasi žmonių neišmanymu. Ne kartą stebėjau žmones prekybos centruose: gavę banknotą grąžos jie tiesiog įsideda jį į piniginę visiškai netikrindami.
Dažniausiai žmonėms į rankas padirbti pinigai patenka atsiskaitant grynaisiais už pirkinius pagal skelbimus internete, turguje.
Lietuvos bankas nekompensuoja padirbtų pinigų vertės. Žmonės turėjo pakankamai informacijos ir laiko susipažinti su eurais. Ir dabar apstu informacijos, todėl reikia patiems būti atsargiems.“
Banknotų klastotojų paslaptys
Tikrinant bet kurį euro banknotą derėtų pirmiausia dėmesį atkreipti į pagrindines apsaugos priemones – banknoto paviršius turi būti gruoblėtas, turi būti aiškiai matomi vandens ženklai, metalizuotos juostelės, holograminės juostelės ir fragmentai, juose besikeičiantys paveikslėliai.
Jei kyla įtarimų, paprasčiausias būdas patikrinti banknotą – palyginti jį su kitu to paties nominalo banknotu, kurio tikrumu neabejojate. Kita priemonė – tiesiog patikrinti jį banke ar specialią įrangą turinčioje parduotuvėje.
Dažniausiai klastojami 20 ir 50 eurų banknotai.
Jei jūsų rankose 20 eurų banknotas, pirmiausia atkreipkite dėmesį į jo numerį. Lietuvoje aptikti padirbti šio nominalo banknotai dažniausiai buvo paženklinti tokiu numeriu – T55501929854, bet gali pasitaikyti ir su kitokiais.
Derėtų atkreipti dėmesį į blizgančią auksinę perlamutrinę juostelę, kuri eina statmenai šio nominalo banknoto reverse (banknoto pusėje su serijos numeriais) ir kurioje vaizduojamas skaičius 20 bei euro ženklas. Lietuvoje paplitusiuose padirbtuose 20 eurų banknotuose ši juostelė imituota – naudoti neblizgūs, nepermatomi, gelsvai pilki dažai, juostelė kreivoka ir aptrupėjusi.
Antrasis požymis – pakėlus 20 eurų banknotą prieš šviesą pažiūrėti į banknoto averso kairiajame kampe esantį nominalo skaičių.
Padėjus ant stalo toje vietoje tematyti skaičiaus 20 fragmentai ar atskiros dalys – tiek averse, tiek reverse. O pakėlus prieš šviesą šie fragmentai ar atskiros dalys suformuoja tikslų ištisinį skaičių 20. Padirbtus eurus pakėlus prieš šviesą tos dalys tiksliai nesutampa.
Jei dvejojate dėl 50 eurų banknotų, pažiūrėkite į jo numerį. Lietuvoje aptikti padirbti šio nominalo banknotai turėjo tokius numerius: S60339798XXX ir V84278243XXX. Padirbtuose 50 eurų banknotuose keitėsi tik paskutiniai 3 skaitmenys.
50 eurų banknoto reverse dešiniajame apatiniame kampe matyti nurodytas banknoto nominalas. Pasukant banknotą kampu skaičius 50 keičia spalvą nuo violetinės iki auksinės rudos. Paplitusiuose padirbtuose banknotuose šis skaičius spalvos nekeičia ir išlieka tik violetinė spalva.
Kitas požymis – apsauginis siūlelis, einantis statmenai per vidurį banknoto. Pakėlus tikrą banknotą prieš šviesą siūlelis matyti. Padėjus ant stalo iš abiejų banknoto pusių siūlelis neturėtų būtų matomas paviršiuje nupaišytas lyg paprastu pieštuku. Tikrame banknote jis yra tarp popieriaus sluoksnių – viduje, o ne paviršiuje.
