„Mūsų kaimo parduotuves žmonės tiesiog užvertė centais ir metaliniais litais. Po savaitgalio dar nespėjome net visų suskaičiuoti, didžiulis jų kiekis surinktas maišais.
Atsikratyti metalinių pinigų mūsų pirkėjai ėmėsi jau nuo gruodžio vidurio, o ypač daug centų atnešė paskutinėmis praėjusių metų dienomis, tempia juos ir dabar“, – skundėsi Molėtų rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Danutė Liutkevičienė.
Už skaičiavimą – mokestis
24 parduotuves kaime ir 5 mieste turinčiam Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui euro įvedimas tapo nemenka našta.
Gryniesiems eurams, pinigų tikrinimo aparatams, litus į eurus konvertuojančioms skaičiavimo mašinėlėms ir kitokiai įrangai įsigyti teko investuoti apie ketvirtį milijono litų.
„Papildomai turime mokėti ir bankams už pirkėjų mums suneštus metalinius litus bei centus.
Už šių pinigų skaičiavimą bankas iš mūsų ima 4 procentų mokestį nuo įmokėtos sumos.
Tuo metu žmogui, banke keičiančiam savo metalinius litus į eurus, tai nieko nekainuoja“, – įžvelgė neteisybę D.Liutkevičienė.
Santaupas tempia šeimomis
Anykščių rajono vartotojų kooperatyvas iš 27 savo parduotuvių rajone ir 2 autoparduotuvių vien per gruodžio 31-ąją surinko rekordinę sumą – 16 tūkstančių litų vien centais.
Nuo sausio 2-osios, kai vėl duris atvėrė visos parduotuvės, kasdien iš jų surenkama po porą tūkstančių litų centais.
„Žmonės iš anksto negalvoja, paskutinei minutei viską palieka. Tai dabar iš visur metalinius litus iškrato ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
Šiandien rytą į kooperatyvą vėl buvo atvežtas pilnutėlis didžiulis maišas centų“, – vakar kalbėjo Anykščių rajono vartotojų kooperatyvui vadovaujanti Rita Kripaitienė.
Nuo šių metų pradžios parduotuvėse jau ribojamas metalinių litų ir centų keitimas į eurus – iš vieno pirkėjo priimama ne daugiau kaip 50 vienetų monetų.
„Tačiau žmonėms tai nėra kliūtis. Centus į parduotuves vienu metu suneša keli šeimos nariai: pavyzdžiui, tėvas, motina ir du sūnūs. Arba tas pats žmogus į parduotuvę užsuka per dieną ne kartą, kol atsikrato to nebereikalingo metalo“, – pasakojo R.Kripaitienė.
Anot jos, visa kooperatyvo administracija – 20 darbuotojų metų sandūroje dirbo be poilsio dienų, nes teko skaičiuoti iš parduotuvių surinktus maišus centų ir metalinių litų.
Uždarė tris parduotuves
Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas, norėdamas išvengti papildomų dvigubos valiutos laikotarpio sunkumų, net svarstė galimybę visiškai uždaryti 8 iš 39 turimų parduotuvių.
Tačiau spynas nuspręsta pakabinti tik ant trijų šiuo metų laiku didele apyvarta negalinčių pasigirti parduotuvių durų. Viena jų nedirbs dvi savaites, o kitos dvi – net du mėnesius. „Apsisprendimą uždaryti šias parduotuves labiau lėmė ne euro įvedimas, bet tai, kad pardavėjoms susikaupė nemažai nepanaudotų atostogų dienų, tad išleidome jas pailsėti“, – sakė Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė.
Pasak jos, pirmomis metų dienomis žmonės, ypač senyvo amžiaus, į parduotuves nešė ne tik centus: kai kurie mokėjo stambiomis – 100 ar po 200 litų kupiūromis.
O štai Žemaitkiemio kaime dirbančios kooperatyvo pardavėjos stebėjosi, kad pirmoji šiais metais į parduotuvę apsipirkti atėjo socialinių išmokų gavėja.
Už pirkinius ji sumokėjo ne litais ar banko kortele, o 10 eurų banknotu.
Prekybininkai jaučiasi valiutos keitėjais
Didžiųjų šalies prekybos tinklų atstovai teigė pajutę, kad žmonės į parduotuves pirmosiomis sausio dienomis traukė ne tik apsipirkti, bet ir išsikeisti pinigų.
„Ko baiminomės, tai ir nutiko: parduotuvės išties tapo keityklomis. Žmonės dažnai atsineša stambias kupiūras litais ir perka menkavertę prekę taip keisdami turimus litus į eurus“, – apie parduotuvių darbą per pirmąsias dienas įvedus eurą „Verslo žinioms“ pasakojo bendrovės „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Pasak jos, įmonei teko pasinaudoti rezervinėmis eurų saugyklomis, atsivežti papildomų eurų į parduotuves.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbė per pirmąsias dvi šių metų dienas gavusi 20 skundų dėl to, kad pardavėjai grąžą atiduodavo ne eurais, kaip privaloma pagal įstatymą, o litais.
Taip elgtis leista tik smulkiajam verslui, todėl tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas grasino, kad paaiškėjus, jog prekybos centrai naudojosi tokiomis išimtimis, jiems grės baudos.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikino, kad grąža litais prekybos centruose savaitgalį nebuvo duodama – litais tebuvo smulkinamos stambios kupiūros.
„Atvejų, kai buvo smulkinamos stambios kupiūros ir atiduodama grąža, buvo vienetai. Tai buvo daroma tokiose parduotuvėse, kurios apie pusiaudienį jau galėjo nebeturėti eurų, jei grąža būtų buvusi atiduodama visiškai iš bet kokių kupiūrų“, – sakė L.Vilimas.
Lyderis – paštas
Komerciniai bankai vakar jau paskelbė, kiek litų į eurus iškeista pirmosiomis sausio dienomis.
„Swedbank“ pranešė išdavęs klientams 20,5 mln., SEB – 16,1 mln., Šiaulių bankas – 15,1 mln., DNB (iki sekmadienio) – 9,8 mln. eurų. Daugiau kaip 8 mln. litų (2,3 mln. eurų) pirmosiomis metų dienomis į eurus iškeitė Lietuvos bankas.
Tačiau nemažai gyventojų metėsi ne tik į parduotuves ar bankus, bet ir į pašto skyrius.
Todėl pagal valiutos keitimo apimtį paštininkai nenusileido bankininkams.
Sausio 2-ąją litus į eurus pradėjęs keisti Lietuvos paštas vien savaitgalį iškeitė apie 53 mln. litų, o iš viso – jau 120 mln. litų.
Bendrovės atstovė Aurelija Jonušaitė agentūrai BNS sakė, kad aktyvaus klientų srauto įmonė laukia dar apie savaitę: „Vėliau litų keitimo paslaugos paklausa turėtų sumažėti.“
Vakar darbą vėl atnaujino mobiliosios pašto grupės, kurios litus į eurus po kelias valandas keičia darbo dienomis, todėl valiutą keičiančių pašto skyrių skaičius išaugo iki 330-ies.
„Kai kuriuose pašto skyriuose driekėsi eilės, kai kuriuose jų išvis nebuvo. Labai mažoje dalyje pašto skyrių darbuotojai anksčiau baigė eurų atsargas, kai kur truputį vėlavo inkasatoriai“, – sakė A.Jonušaitė.
Lietuvos paštas jau pirmąją darbo dieną po Naujųjų metų patyrė nesklandumų, kai inkasatorių įmonė „G4S Lietuva“ vėlavo atvežti eurų.
