„Euro įvedimas – svarbus įvykis. Tačiau man kiekvieną dieną svarbu ir ką į krosnį reikės krauti. Juk malkos dabar brangios, o namuose šalta“, – tvirtino vilnietis, gyvenantis eurų ir euro centų monetas kaldinusios Lietuvos monetų kalyklos kaimynystėje.
V.Duckovas įsitikinęs, kad praeis nemažai laiko, kol pripras prie šalia jo namų nukaldintų naujųjų pinigų. Iki Lietuvos monetų kalyklos jam – keli žingsniai.
Šalia Monetų kalyklos Eigulių gatvėje – vos du namai, kuriuose yra gyventojų. Viename gyvena trys šeimos, kitame – tik V.Duckovas. Palaidojęs žmoną, dabar jis vienas.
Jokio triukšmo negirdėjo
Iš pradžių V.Duckovas ir jo kaimynai manė, kad eurų monetų, kaip ir banknotų, bus atvežta iš užsienio.
Tik praėjusių metų viduryje suprato, koks svarbus darbas vyks šalia jų namų.
Anot vilniečio, net ir tada, kai buvo kaldinami eurai, didelio sujudimo jis nepastebėjęs: „Kiek žinau, pačioje Monetų kalykloje darbininkai su ausinėmis nuo triukšmo nevaikšto. Pastaruosius mėnesius buvo tylu kaip įprasta. Jeigu nežinotum, net neįtartum, kad čia buvo kaldinami eurai.“
Vyras tikino, kad kur kas daugiau triukšmo kelia kitos įmonės, estakada lekiantys automobiliai.
Vilniečio namas prie pat Neries. „Vasarą gyventi prie upės gerai. Neryje ir žuvų dar yra. Bet žiemą čia šalta, drėgna“, – pasakojo V.Duckovas.
Prisiminė vasaros įvykį
Lietuvos monetų kalykloje pirmosios bandomosios lietuviškų eurų monetų partijos su Lietuvos herbo figūra Vyčiu pradėtos kaldinti 2014-ųjų birželį.
Į iškilmes Monetų kalykloje tąsyk atvyko Lietuvos valstybės vadovai. Tai turbūt vienintelis sujudimas kaldinant eurų monetas, kurį pastebėjo kaimynai.
„Prisimenu, kažką kaimynas minėjo, kad atlėkė keli automobiliai blyksėdami švyturėliais. Bet kas ten vyko, nežinojome. Manėme, kad popierinius eurus atvežė, bet po to pasižiūrėję televizorių supratome, jog klydome“, – praėjusios vasaros įvykį prisimena vilnietis.
Pokyčių – ne vienas
V.Duckovas Monetų kalyklos pašonėje gyvena jau pusšimtį metų. Jo akyse iškilo ne tik ši įstaiga, bet ir kitos įmonės.
„Kadaise toje vietoje buvo kaimas, medinės trobos. Ir Monetų kalyklos vietoje toks namas stovėjo“, – nusišypsojo Eigulių gatvės senbuvis.
Ranka jis parodė, kur buvo elektros suvirinimo įrenginius gaminusios įmonės „Velga“ pastatai, kur driekėsi geležinkelis, kuriuo į šią bendrovę buvo gabenamos žaliavos ir išvežama produkcija.
Apleisti „Velgos“ pastatai stūksojo ne vienus metus, o neseniai buvo nugriauti. Kai jų nebeliko, atsivėrė puiki panorama. Bet V.Duckovui labiau rūpi ateities planai – ar iš tiesų netoli Vingio parko bus statomas tiltas per Nerį, ar „Velgos“ vietoje iškils dar vienas prekybos ir pramogų centras „Akropolis“.
„Vieta „Akropoliui“ gera, bet gatvės per siauros. Jeigu jų nepaplatins, automobiliai jas užkimš visai. Bus bėda“, – svarstė vyras.
Apskritai vieta, kur gyvena V.Duckovas, per pastaruosius dešimtmečius keitėsi bene labiausiai Vilniuje. Nutiesta Tūkstantmečio gatvė, iškilo estakada, rekonstruotas Lazdynų tiltas.
Sovietmečiu kitapus Laisvės prospekto buvo pastatytas didžiulis raudonų plytų pastatas, kuriame įsikūrė kelių policija. Neseniai ji iš čia išsikraustė.
Lietuviškas monetas nukaldino per pusmetį
Lietuvos monetų kalykloje Eigulių gatvėje per pusmetį nukaldinta 370 mln. vienetų apyvartinių eurų ir euro centų monetų.
Tai 1 ir 2 eurų dvispalvės monetos iš spalvotųjų metalų lydinių, 10, 20 ir 50 euro centų monetos iš vadinamojo šiaurės aukso metalų lydinio, 1, 2 ir 5 euro centų monetos iš variu dengto plieno.
Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę leisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – skirtinga (nacionalinė pusė).
Lietuvos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės dizainą sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas.
