Gyvūnų parduotuvėje vilnietis verslininkas ant didelės spalvingos papūgos narvo pakabino dvi kainas: 6999 litai ir 2499 eurai. Kodėl eurais papūga brangesnė nei litais? Ar verslininkas nori išpešti naudos iš patiklaus pirkėjo?
Galvosūkių apstu ir parduotuvėse, ir šalia jų. Antai prie Vyriausybės rūmų esančioje požeminėje automobilių aikštelėje nuo Naujųjų teks mokėti 1,01 euro už valandą. Kodėl ne eurą – juk vairuotojams būtų praktiškiau?
„Mūsų tarnybos inspektoriai, tikrindami įmones, dabar pluša atsiraitoję rankoves.
Tačiau jų tikslas – ne bauginti verslininkus, o paaiškinti jiems pažeidimus.
Jei įmonė anksčiau nėra jų padariusi, vadovus tik įspėjame. Dauguma iškart pasitaiso“, – teigė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininkas Renaldas Čiužas (41 m.).
– Jūsų tarnybos inspektoriai vien lapkričio mėnesį patikrino 289 įmones, tarp jų – ir pasirašiusias Geros verslo praktikos memorandumą. 54 įmonėms buvo skirti įspėjimai. Kokių pasitaikė pažeidimų?
– Lapkričio mėnesį inspekcija atliko 5824 prekių ir paslaugų dvejopų kainų nurodymo atitikties patikrinimus. Nustatyti 553 pažeidimai.
52 procentai jų – dėl dviem valiutomis nenurodytos kainos. Ketvirtadaliu atvejų perskaičiuojant kainas pritaikytas netinkamas keitimo kursas, 19 proc. – kainos apvalinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, 4 proc. – kainos nurodytos neaiškiai, klaidinamai.
– Ar yra verslininkų, kurie specialiai klaidina vartotoją siekdami sau naudos?
– Noriu tikėti, kad įmonės tam tikrų pažeidimų daro ne siekdamos naudos, o dėl to, jog nebūna išstudijavusios teisės aktų.
Nuo rugpjūčio inspekcija yra atlikusi daugiau kaip 1100 dvejopų kainų nurodymo atitikties patikrinimų, jų metu nustatytas 231 pažeidimas. Iš jų apie 30 proc. buvo netinkamai pritaikytas euro kursas ir apie 8 proc. kainos buvo nurodytos nesuprantamai, jos klaidino vartotojus.
– Po Naujųjų metų kai kas gali ir gudrauti – kainą eurais suapvalinti, kad atrodytų gražiau. Ar tai galima daryti?
– Inspekcija netikrina, ar kainos yra pagrįstos. Mes esame įpareigoti nustatyti, ar jos teisingai konvertuotos.
– Didžiausios Baltijos šalyse parfumerijos ir kosmetikos įmonių grupės „Kristiana“ parduotuvėse pirkėjus prie kasos pasitinka užrašas „Pirkėjai, būkite atidūs! Parduotuvėje kainos nurodytos eurais ir litais“. Ar toks užrašas reikalingas?
– Sumanymas informuoti pirkėjus apie kainos nurodymą litais ir eurais yra sveikintinas, nors tai nėra privaloma.
Tikėtina, kad ji padeda vartotojui geriau suprasti prekės etiketėje pateiktą informaciją.
– Ar apie ateitį mąstančiam verslininkui apsimoka apgaudinėti savo klientus? Juk jie gali nebesugrįžti?
– Nemanau, kad verslininkai sąmoningai apgaudinėja savo klientus, tačiau per euro įvedimo laikotarpį perskaičiuojant ir pateikiant kainą dviem valiutomis suklysti yra žmogiška.
Blogiau, kai ūkio subjektai, žinodami, kad produktai nesaugūs, bando juos parduoti.
Todėl mūsų pareiga – apsaugoti šalies rinką ir piliečius nuo pavojingų ir nesaugių ne maisto produktų. Turime pašalinti juos iš rinkos ar sustabdyti jų pardavimą. Tokių atvejų pasitaiko. Vidutiniškai per metus – apie 70.
– Dabar rinkoje tvyrančia įtampa gali pasinaudoti ir kerštingi verslininkai – apskųsti savo konkurentus. Ar tokius atvejus tiriate?
– Iš tiesų tokių atvejų pasitaiko. Vidutiniškai per metus tokių pranešimų, kai verslo įmonė skundžia kitą, gauname apie dešimt.
Tokie skundai dažniausi statybos produktų rinkoje. Gavusi tokį pranešimą mūsų inspekcija atlieka abiejų verslo subjektų patikrinimą.
– Per tris vadovavimo inspekcijai mėnesius keitėte savo kolegų požiūrį į verslininkus ir bendravimą su jais.
Jums svarbiau ne bausti, o bendradarbiauti. Ar tai nauji vėjai šioje valdiškoje įstaigoje?
– Mūsų inspekcijos misija – apsaugoti šalies rinką ir piliečius nuo pavojingų ir netinkamos kokybės ne maisto produktų vykdant rinkos priežiūrą ir ginant vartotojų teises.
Siekdama padėti verslininkams inspekcija ne tiktai taiko nuobaudas, bet ir konsultuoja bei šviečia juos.
Taip pat esame pasirašę memorandumą dėl Pirmųjų verslo metų deklaracijos. Jos esmė – pradėjusius verslą ūkio subjektus ne bausti, o konsultuoti.
Tačiau esame griežti tiems, pas kuriuos randame nesaugių produktų.
– Kaip sutariate su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri grūmoja pažeidėjams ir gąsdina verslininkus baudomis?
– Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl keitimosi informacija.
Euro įvedimo laikotarpiu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra koordinuojanti institucija, kuriai mes teikiame informaciją apie atliktus patikrinimus, rastus pažeidimus bei paskirtas nuobaudas.
– Patarkite ir verslininkams, ir jų klientams, kaip sumažinti dėl euro įvedimo tvyrančią įtampą, kokių klaidų nedaryti, į ką atkreipti dėmesį.
– Verslininkams privalu žinoti ir laikytis teisės aktų, reglamentuojančių euro įvedimą Lietuvoje, reikalavimų.
Dvejopų kainų pateikimo laikotarpiu būtina atkreipti dėmesį į oficialiai patvirtintą euro kursą, laikytis kainų apvalinimo reikalavimų, jas nurodyti aiškiai ir neklaidinamai.
Svarbiausia – abipusis supratimas ir geranoriškumas bei noras bendradarbiauti.
Taip pat visus – ir verslininkus, ir vartotojus – noriu informuoti, kad pakeistas ūkio ministro įsakymas „Dėl prekių ir paslaugų kainų nurodymo dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu rekomendacijų patvirtinimo“.
Buvo pakeistas rekomendacijų 10-asis punktas – etiketes, kuriose kaina litais nurodyta didesniu šriftu negu kaina eurais, galima naudoti iki 2015 metų sausio 15 dienos.
Taigi šis terminas yra pratęstas 15 dienų.
– O kaip dėl tos papūgos – ar gali ji eurais kainuoti daugiau nei litais?
– Negali, nes kaina iš litų į eurus turi būti paversta tiksliai. Manau, tai aritmetinė klaida, o ne piktybinis veiksmas.
– Po Naujųjų metų neaiškumų gali kilti vairuotojams stovėjimo aikštelėse.
Štai Vilniaus centre ant aparato nurodyta valandos kaina – 1,01 euro. Būtų patogiau vienas euras.
– Savivaldybė privalo skelbti tikslią kainą. Jos buhalteriai viską padarė tinkamai, skaičiavo nustatytu kursu – 3,4528 lito už eurą.
Tačiau nuo sausio 1-osios jie turi teisę ją keisti, jei tai bus daroma vartotojo naudai ir labui. Tai yra jei kaina nebus didinama. Žinoma, mokėti eurą vairuotojui būtų praktiškiau nei 1,01 euro.
