Mažmeninės prekybos apimtys šiemet augo sparčiau nei 2013-aisiais: avalynės ir drabužių segmentas šoktelėjo 90,2 proc., baldų ir namų apyvokos daiktų – trečdaliu. Kitaip nei ankstesniais metais, aktyvesnė prekyba vyko pirmąjį šių metų pusmetį.
Butų Vilniuje per devynis 2014-ųjų mėnesius, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, parduota 16,5 proc. daugiau.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė tai aiškina pakitusiais gyventojų lūkesčiais bei ekonominėmis aplinkybėmis.
„Metų pradžioje būta nemažai spekuliacijų dėl kainų augimo ir gyventojų perkamosios galios smukimo. Tai galėjo paskatinti investicijas į materialiąsias gėrybes. Kita paskata daugiau išlaidauti – šiek tiek padidėjusios pajamos bei smuktelėjęs nedarbo lygis. Vidutinis darbo užmokestis per metus ūgtelėjo 5 proc., o nedarbo lygis per metus sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Palankias aplinkybes pirkiniams sukūrė ir kainos, kurios padidėjo tik dešimtosiomis dalimis“, – kalbėjo O.Bložienė.
Kalbėdama apie butų pirkimą, ji minėjo sparčiau nei atlyginimus augusias jų kainas, kurios galėjo paskatinti investuoti lėšas į NT. Savo padarė ir nepinganti nuoma. Kad NT prekyba aktyvėja, pastebėta dar 2013-ųjų pabaigoje. Beje, lietuviai, kitaip nei latviai ir estai, prieš pat euro įvedimą aktyviau pirko NT.
Suskaičiuota, kad net 7 proc. viso vartojimo finansuojama perlaidomis iš užsienio. Pastarųjų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad šios lėšos siekė beveik 4 mlrd. litų. „Tai – rekordinė suma. Iš užsienio siunčiamų pinigų reikšmė namų ūkių vartojimui kasmet vis didėja. Daugiausia lėšų gaunama iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Vokietijos, Norvegijos. Paskutinį šių metų ketvirtį matysime didesnę perlaidų sumą nei 2013-ųjų pabaigoje“, – prognozavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.
Ji spėja, kad greičiausiai taip yra todėl, jog didėja dirbančiųjų užsienyje pajamos. Be to, tikėtina, kad daugiau buvo tų, kurie už užsienyje gautas pajamas Lietuvoje pirko NT.
Per praėjusių metų tris ketvirčius iš užsienio atsiųsta 3,26 mlrd. litų.
Pasak O.Bložienės, ketvirtas ketvirtis, kalbant apie perlaidas iš užsienio, pats reikšmingiausias. Todėl akivaizdu, jog atsiųsti 4 mlrd. litų – ne riba.
Daugiau lėšų skiriant vartojimui, stabilizuojasi gyventojų skolinimosi sparta, aktyviau grąžinamos skolos.
Namų ūkių vartojimas į skolą, įvertinus pradelstus mokėjimus, vartojamąsias paskolas ir lizingą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nepadidėjo. Pradelstų mokėjimų suma šiuo metu svyruoja ties 3,6 mlrd. litų. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių apie 100 tūkst. gyventojų visiškai atsiskaitė už pradelstus mokėjimus, padengdami beveik milijardą litų skolų. O.Bložienė tai aiškina susitraukusiu nedarbo lygiu bei padidėjusiu darbo užmokesčiu.
Nepaisant to, pradelstų mokėjimų suma vis dar sudaro kone 3 proc. praėjusių metų šalies bendrojo vidaus produkto.
