Ankstyvą rytą Italijos kovos su finansiniais nusikaltimais tarnybos „Guardia di Finanza“ pulkininkas Francesco Ferace iš Romos atvyko į savo gimtąjį Neapolį. Karabinierių kareivinėse jis įsitaisė priešais monitorius. Šios akimirkos F.Ferace laukė dvejus metus.
Surengė didelį puolimą
Prie pabaigos artėjo viena didžiausių operacijų, kurią pulkininkas pakrikštijo „I soliti ignot“ („Piktadariai liko nežinomi“) – pagal 1958-ųjų komediją, kurioje vaidino Italijos žvaigždė Marcello Mastroianni.
Lygiai 4 valandą ryto pulkininkas davė komandą, kuriai pakluso 400 policininkų visoje Italijoje: Neapolyje, Kazertoje, Aveline, Genujoje, Palerme ir Turine.
Tris valandas trukusios operacijos metu viskas vyko tarsi sviestu patepta: niekas nesipriešino, niekas nebuvo sužeistas, užtat suimti 56 asmenys.
Kad šis įvykis buvo itin svarbus, bylojo ir F.Ferace dešinėje stovintis Europos policijos biuro – Europolo atstovas, specialiai atskridęs iš Hagos.
„Buvo suduotas stiprus smūgis „Napoli Group“, kuri kelia nerimą Europos centriniam bankui, Europolui ir Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybai OLAF. Tačiau istorija dar nesibaigė“, – teigė pulkininkas F.Ferace.
Garsėja meistriškumu
„Napoli Group“ vadinama garsiausia Europos pinigų padirbėjų grupuote. Mažiausiai pusė suklastotų eurų banknotų pagaminama būtent Neapolyje arba jo apylinkėse.
Europos centrinio banko duomenimis, per pirmąjį 2014 metų pusmetį pasaulyje buvo konfiskuota 331 tūkst. netikrų eurų banknotų, 98 procentai iš jų – euro zonos šalyse.
Palyginti su bendra eurų jūra, tai tikrai nėra daug. Tačiau kiek klastočių dar neaptikta? Kita vertus, jų gamintojų meistriškumas nuolat auga.
Mat „falsari“ – pinigų klastotojai iš Kampanijos (Pietų Italijos regiono, kuriam priklauso Neapolis) savo įgūdžius perduoda ir kitų šalių kolegoms.
Kvailumui ribų nebūna
F.Ferace tvirtinimu, eurų padirbimas tapo svarbia Neapolio eksporto preke. Dėl to „Napoli Group“ visuomet buvo tyrėjų dėmesio centre. Ir pelnytai, nes Neapolyje pagaminti 20 ir 50 eurų banknotai laikomi mažais šedevrais.
„Napoli Group“ – prekės ženklas. Banknotų kokybė – išskirtinė“, – sakė Neapolio finansinių nusikaltimų tarnybos Kovos su pinigų plovimu skyriaus vadovas Alessandro Langella.
Tiesa, tobulais jų kol kas nepavadinsi. Patyrę specialistai gana greitai nustato, kad jų popierius ne toks minkštas kaip tikrų. Vandens ženklai neišnyksta padėjus banknotą ant stalo, o jį apvertus holograma nepasikeičia.
Tačiau tai atpažinti gali tik labiau patyrę ekspertai ar, tarkime, bankų darbuotojai. Užtat eiliniai Neapolio laikraščių pardavėjai ar barmenai – vargu.
Tik jų kvailumas kartais irgi stulbina: vienos iš parduotuvių kasoje buvo aptiktas 300 eurų banknotas. Tokių niekas, išskyrus klastotojus, tikrai nespausdina nei Italijoje, nei kurioje nors kitoje euro zonos šalyje.
Įsitraukė ir „Camorra“
Būtent visuomenės nerūpestingumu ir pasinaudoja „Napoli Group“. Eurų klastotojai veikia tarsi privatus, gerai sustyguotas koncernas.
Įrenginiams jie kasmet išleidžia iki milijono eurų, o spausdinimo mašinos dažniausiai įsigyjamos iš bankrutuojančių įmonių. Jomis pagamintus eurų banknotus „Napoli Group“ parduoda už penktadalį nominalios vertės.
Dažnai į suklastotų eurų verslą įsitraukia ir „Camorra“ – Neapolio mafija. Ji turi pakankamai kapitalo tam, kad padėtų gabiems klastočių meistrams įsigyti įrenginius.
Be to, „Camorra“ netikriems eurams legalizuoti panaudoja savo tinklą. O jis gana platus – nuo vaisių ir daržovių parduotuvių ar barų iki lošimo namų ir prekybos narkotikais.
Neapolio mafija dalyvauja ir realizuojant banknotus – jei netiesiogiai, tai kitokiais būdais. „Camorra“ kontroliuoja barus, lošimo verslą, vaisių ir daržovių rinkas ir narkotikų prekybą aikštėse.
Šiaurės Neapolyje kažkada buvo įsikūrusios didelės spaustuvės, o jų tipografai buvo aukštos klasės meistrai. Bet jų aukso amžius jau praeityje.
Tik nedaugelis spaustuvių atsilaikė. Niekam ne paslaptis, kad kurie jų savininkai susigundė nusikaltėlių vilionėmis.
Padirbinėjo net bilietus
Šįmet Neapolio finansinių nusikaltimų policijos darbą lydėjo sėkmė. Vasarį ir gegužę ji aptiko dvi eurų spaustuves – jos slėpėsi po maisto produktų parduotuvės ir automobilių dirbtuvės iškabomis.
Be 13 milijonų eurų, pareigūnai konfiskavo ir padirbtus policijos pažymėjimus ir net bilietus į futbolo komandos „Neapol“ rungtynes.
Rugsėjo pabaigoje Marčanizėje (Pietų Italija) buvo sulaikytas sunkvežimis, vežęs 17 milijonų eurų banknotų.
Beveik tuo pat metu tyrėjai Rumunijoje aptiko ir spaustuvę su 15 milijonų eurų. („Welt.de“, LR)
Šlovė jau išblėso?
Kadaise eurų klastotojų lyderiais buvo laikomi bulgarai ir lietuviai.
2004-ųjų lapkritį Kauno dailės kombinate „Aro“ ir kriminalinės policijos pareigūnai šturmavo nelegalią spaustuvę. Joje kaip tik buvo spausdinamos eurų šimtinės. Iš viso buvo konfiskuota kone 9 mln. padirbtų eurų, sulaikyta 13 asmenų.
Kitų metų kovą Kaune aptikta dar viena nelegali eurų spaustuvė. Tačiau nuo to laiko arba mūsiškiai klastotojai tapo atsargesni, arba nutraukė šią veiklą.
