„Nors absoliuti dauguma namų ūkių sugeba sutaupyti, susirūpinimą kelia įsiskolinimų greitųjų kreditų bendrovėms turinčios šeimos. Joms finansiniai įsipareigojimai yra didelė našta ir dauguma jų nieko nesutaupo“, – sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Darius Kulikauskas.
Apklausos duomenimis, finansinių įsipareigojimų turėjo beveik pusė apklaustųjų. Mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai dažniau nei kitų pajamų grupių respondentai naudojosi greitųjų kreditų paslauga.
Penktadalis namų ūkių iš mažiausių pajamų, kuriuose per mėnesį vienam namų ūkio asmeniui tenka iki 1200 litų, nurodė turintys greitųjų kreditų bendrovės paskolą, o tarp didžiausios pajamų grupės respondentų greitųjų kreditų turėjo tik 9 proc. namų ūkių.
Būtent toms šeimoms, kurios turi greitųjų kreditų, taupyti sekasi prasčiausiai. Daugiau nei pusė greitųjų kreditų turinčių namų ūkių (53,4 proc.) teigė nieko nesutaupantys, be to, trims ketvirtadaliams tokių šeimų (76,1 proc.) finansiniai įsipareigojimai yra našta.
Taupančiųjų daugėja
Nieko nesutaupančiųjų dalis tarp visų respondentų per pusmetį sumažėjo nuo 30,1 proc. iki 19,1 proc. Bent šiek tiek lėšų sutaupantys nurodo 77,3 proc. apklausoje dalyvavusių namų ūkių, t.y. 15 proc. punktų daugiau nei prieš pusmetį.
Apklausos duomenimis, dažniausiai atidedama nuo 100 iki 500 litų per mėnesį. Tiek sutaupančios nurodė trečdalis apklaustų šeimų. Kas penkta šeima sutaupo iki 100 litų, o 13,2 proc. apklaustų namų ūkių atideda nuo 500 iki 1000 litų.
Apklausti namų ūkiai linkę rinktis konservatyvias taupymo priemones – sutaupytas lėšas laiko sąskaitose ar indėliuose banke (68,3 proc. visų sutaupančiųjų) arba grynaisiais namuose (55,1 proc.).
Taip pat populiarėja ir alternatyvios taupymo priemonės – gyvybės draudimas (36,5 proc.), pensijų fondai (32,8 proc.).
Investiciją į nekilnojamąjį turtą kaip taupymo priemonę nurodo 12,8 proc. šeimų.
Apklausa taip pat atskleidė, kad namų ūkiai naudoja įvairesnes taupymo priemones – daugiau kaip vieną taupymo priemonę turi 66 proc. apklausoje dalyvavusių taupančių namų ūkių. Prieš pusmetį tokių šeimų buvo 41 proc., prieš metus – tik trečdalis.
Į kampą įspeičia bėdos
„Tai, kad mažesnes pajamas gaunančios ir nieko nesutaupančios šeimos dažniau kreipiasi į vartojimo kredito bendroves, atskleidžia, kad jos kartais tiesiog neturi kitos išeities, kai dėl netikėtų aplinkybių – netekus darbo, dėl ligos ar kito finansinio šoko – pinigų pritrūksta maistui, sąskaitoms apmokėti, kitoms netikėtoms, bet būtinoms išlaidoms.
Gyventojams nesiseka taupyti ne dėl to, kad jie turi vartojimo kreditų, o atvirkščiai – kreditai jiems reikalingi dėl to, kad jie dėl mažų pajamų neturi galimybių atsidėti pinigų netikėtam atvejui“, - sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, smulkiųjų (iki 1000 litų) kreditų III šių metų ketvirtį palyginti su II ketv. išduota 8 proc. mažiau. Anot L. Valicko, tai atitinka tendenciją, kad nieko nesutaupančiųjų gyventojų ženkliai sumažėjo. Greičiausiai tai įtakojo gerėjanti ekonominė situacija ir ūgtelėjęs minimalus bei vidutinis atlyginimas.
