Atsisveikindami su latu latviai sakė, kad jų valiuta – gražiausia pasaulyje. Tai, kad eurais kainos iš pažiūros tapo trečdaliu didesnės nei latais, buvo dar vienas galvosopis.
Nepatenkinti buvo ir Latvijos verslininkai. Kaip pasakojo šios valstybės vartotojų teisių gynimo centro direktorė Baiba Vytuolinia, visas negandas prieš metus jie siejo būtent su euru.
Svarbus kiekvienas centas
Šiuo metu Lietuvos tikrintojai stebi, ar teisingai perskaičiuotos kainos, ar užrašai etiketėse atitinka reikalavimus.
Tačiau bene labiausiai vartotojams rūpi, kad prekės ir paslaugos nebrangtų.
Latvijos priežiūros institucijos tikrino, kaip pereinamuoju laikotarpiu keitėsi 120 prekių ir paslaugų kainos. Apskaičiuota, kad 90 proc. jų liko tokios pat.
Kitos svyravo dėl sezoniškumo ir žaliavų kainų kitimo. Vis dėlto B.Vytuolinia pripažino, kad institucijos sulaukė daug skundų dėl padidėjusių kainų.
„Šiuo laikotarpiu bet koks kainos pasikeitimas net ir vienu euro centu – labai opus“, – šią savaitę Lietuvoje vykusioje konferencijoje teigė Latvijos vartotojų teisių gynimo centro direktorė.
Kaimyninėje valstybėje kainas latais ir eurais verslininkai privalėjo nurodyti devynis mėnesius: tris iki euro įvedimo ir šešis – po jo.
Pakako skaičiuoklių
Kiek kitaip, nei numatyta Lietuvoje, Latvijos priežiūros institucijos elgėsi ir pirmosiomis euro įvedimo dienomis.
Jos ne tik stebėjo, ar verslas tinkamai konvertuoja latus į eurus, ar pritaiko reikiamą kursą, ar kainos nurodomos dviem valiutomis, bet ir tai, ar teisingai apskaičiuota grąža eurais.
Latviai kitaip prižiūrėjo ir elektronines parduotuves. Lietuvoje joms taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir įprastoms, o kaimyninėje šalyje leista kainų dviem valiutomis nenurodyti.
Bet turėjo būti sukurtos skaičiuoklės bei nuorodos, kuriose vartotojas galėjo rasti su euru susijusią informaciją.
B.Vytuolinia aiškino, jog Latvijoje pagrindinė tikrintojų užduotis buvo skatinti verslo atstovus ištaisyti klaidas. Vis dėlto pasitaikė atvejų, kai į parodytas klaidas dėmesio nekreipusiai 181 įmonei buvo skirtos baudos.
„Penkiose parduotuvėse kaina eurais iš viso nebuvo nurodyta – už tai įmonei skirta 3,5 tūkst. eurų bauda.
Tai buvo vienas partnerių, pasirašiusių geros valios memorandumą, kuriuo įsipareigojo sąžiningai perskaičiuoti kainas.
Taip pat aptikome įmonę, kuri taikė tik jai žinomą euro keitimo kursą“, – pasakojo vartotojų gynėja iš Latvijos.
Kainos smarkiai pašoko
Kaip keičiasi kainos laukiant euro, estai pradėjo stebėti iki naujos valiutos įvedimo likus dešimčiai mėnesių. Ir tai darė dar metus įsivedę eurą. Lietuviai stebi 100, o estai tikrino 150 paslaugų ir prekių kainas.
„Estija eurą įsivedė 2011 metais, kai ekonomika po recesijos augo.
Dabar galime pasakyti, kad, pereinant prie naujos valiutos, labai svarbu įvertinti kainų apvalinimą“, – kalbėjo Estijos vartotojų teisių apsaugos tarybos direktorius Andresas Sooniste.
Pereinamuoju laikotarpiu, kai estai jungėsi prie euro zonos, kainos šioje šalyje padidėjo kone visose prekių grupėse. Augimo būta ne tokio jau menko – 20–30 proc.
„Nors teigiame, kad euras tam neturėjo įtakos, daugelis žmonių tuo negali patikėti.
Vis dėlto 73 proc. estų patenkinti euro įvedimu. Šis rodiklis nuo pernai padidėjo 15 proc.“, – aiškino A.Sooniste.
