Dauguma Baltijos šalių piliečių sutinka, kad yra svarbu atsidėti pinigų – šis požiūris per pastaruosius trejus metus tik sustiprėjo. „Palyginę šių metų tyrimo rezultatus su 2011-aisiais metais atlikto tyrimo duomenimis, pamatysime vieną teigiamą tendenciją: didesnės dalies gyventojų faktinis elgesys sutampa su jų deklaruojamu požiūriu į asmeninių finansų valdymą bei taupymą“, – komentavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Nors bendras taupančiųjų skaičius išaugo, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų einamosiose banko sąskaitose laikomų pinigų sumos paprastai neviršija 1000 eurų. „Swedbank“ Asmeninių finansų ekspertė primena, kad siekiant lengviau įveikti finansinius iššūkius iškilus netikėtoms aplinkybėms (pavyzdžiui, praradus darbą ar netekus darbingumo, asmeniui ar jo šeimos nariui susirgus lėtine liga), finansinis rezervas idealiu atveju turėtų būti tokio dydžio, kad jo užtektų 3–6 mėnesiams.
„Pirmoje metų pusėje vidutinis mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje buvo 527 eurai, Latvijoje – 551 euras, o Estijoje - 790 eurų. Palyginus vidutines žmonių turimas pinigų atsargas su vidutine alga Baltijos šalyse yra akivaizdu, kad išsekus pajamų šaltiniui jie iš santaupų sugebėtų išgyventi tik vieną ar du mėnesius“, – kalbėjo Odeta Bložienė.
Pasirenkami taupymo būdai per pastaruosius kelerius metus išliko iš esmės nepakitę. Labiausiai paplitęs būdas taupyti yra santaupų laikymas einamojoje banko sąskaitoje – Lietuvoje jį renkasi 44 proc. Estijoje– 76 proc. o Latvijoje – 33 proc. gyventojų. Be to, kas penktas Baltijos šalių gyventojas namuose turi grynųjų pinigų santaupų.
Sudėtingesnes finansines priemones gyventojai Baltijos šalyse naudoja rečiau. „Pavyzdžiui, investavimo į obligacijas ir fondus lygis visose trijose šalyse yra labai kuklus, – teigė Odeta Bložienė. – Iš vienos pusės, taip yra todėl, kad žmonės iš tiesų neturi pakankamai santaupų investicijoms, kita vertus – dar tikrai yra kur tobulėti kalbant apie investavimo žinių didinimą ir žmonių bendrąjį švietimą asmeninių finansų srityje.“
Baltijos šalių gyventojai santaupas kaupia dviem pagrindiniais būdais: atidėdami tuos pinigus, kurie lieka nuo jų įprastinių išlaidų, arba kas mėnesį atidėdami tam tikrą procentą nuo savo pajamų. Lietuvoje abu būdai naudojami maždaug tolygiai (atitinkamai 41 proc. ir 39 proc.. Estijoje ir Latvijoje skirtumai tarp taupymo metodų didesni – estai labiau linkę atidėti likusius neišleistus pinigus (45 proc.) o latviai dažniau taupo atidėdami tam tikrą pajamų dalį (taip pat 45 proc.
Kas mėnesį Baltijos šalių gyventojai sutaupo vidutiniškai iki 10 proc. savo pajamų. Asmenų, galinčių kas mėnesį atidėti tokią dalį savo pajamų, dalis Lietuvoje sudaro 64 proc. Estijoje – 61 proc. o Latvijoje – net 90 proc. taupančiųjų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad žmonių motyvacija ir galimybės atsidėti pinigų per pastaruosius trejus metus išaugo. „Tai rodo, kad recesija ir jos padariniai paveikė gyventojų taupymo įpročius, – pastebėjo Asmeninių finansų ekspertė. – Gyventojai pajuto finansinės krizės poveikį ir greičiausiai išmoko jos pamokas, todėl dabar yra labiau motyvuoti taupyti ir taip užsitikrinti didesnį savo ir savo šeimos saugumą.“
Dažniausiai žmonės Baltijos šalyse pinigų atsideda vadinamajai „juodai dienai“ (67 % latvių ir po 62 % estų bei lietuvių). Antra pagal populiarumą priežastis – taupymas didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, kelionei ar suplanuotam įsigyti daiktui. Tarp pagrindinių taupymo motyvų – ir taupymas naujiems namams ar esamo būsto remontui bei atnaujinimui, išlaidos, susijusios su vaikais, ir santaupos ruošiantis pensijai.
Kaip ir 2011 metais, pagrindinė žmonių nurodyta netaupymo priežastis buvo nepakankamos pajamos. Vis dėlto dauguma gyventojų – 69 proc. lietuvių, 60 proc. latvių ir 56 proc. estų – sutinka, kad bent dešimtąją dalį pajamų galėtų panaudoti geriau.
„Baltijos šalyse gyvenantys žmonės tikriausiai sugebėtų pagerinti asmeninius lėšų tvarkymo įgūdžius ir savo finansinę padėtį, jei būtų sistemingai finansiškai ugdomi, – kalbėjo Odeta Bložienė. – Finansinės atsargos – labai svarbus dalykas, jei norite ir trumpalaikio, ir ilgalaikio finansinio saugumo pojūčio bei didesnės finansinės laisvės. Tokį rezervą galite pradėti kaupti nuo mažų sumų. Be to, asmeninių finansų tvarkymo siekiamybė - leisti pinigus, kurie lieka atidėjus tam tikrą sumą ateičiai, negu stengtis taupyti tai, kas lieka po visų išlaidų. Svarbu surasti racionalią pusiausvyrą tarp vartojimo šiandien ir taupymo ateičiai.“
