„Aišku, palyginti su kitomis valstybėmis, finansavimas yra mažas. Bet turime tiek, kiek turime. Reikia atsižvelgti į visas realijas. Niekas neturi teisės ką nors sustabdyti ar nukentėti. Palyginti su praėjusiu periodu, finansavimas padidėjo. Nors ir nedaug. Turint galvoje, kad jis daug kur mažėja“, – lrytas.lt kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas profesorius Dainius Pauža.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininko teigimu, dėl nuolatinės konkurencijos tarp mokslininkų, tyrėjas visada pasirinks darbo vietą, kur atlygis ir galimybės didesni.
Dar viena priežastis, kodėl mokslininkai išvyksta dirbti į užsienį – tėvynė per mažai žinoma tarptautinėje arenoje. Pagal naujausius duomenis, mokslo srityje Lietuva iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių užima priešpaskutinę vietą. Lietuviai aplenkė tik Maltą.
Bandys stabdyti
„Šiemet pradedame pozityvų dalyką, kad tarptautinėms grupėms bus skiriamas papildomas finansavimas. Taip užtikrinsime mobilumą. Tyrėjai išsibarstę po tris ar keturis pasaulio šalis. Jiems reikia bendrauti, tad keliaudami patiria papildomų išlaidų. Esame numatę papildomą priedą prie paramos. Tas, kuris dirba savo laboratorijoje ir šalyje, turi mažiau papildomų išlaidų“, – kaip palengvins Lietuvos mokslininkų gyvenimą pasakojo D.Pauža.
Visame pasaulyje mokslo naujovėmis garsėjančius japonus bandys pritraukti ir Lietuva. Šiuo metu šalies mokslininkai bendradarbiauja su Latvija, Estija, Lenkija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).
„Užsienio tyrėjams pritraukti numatytos nemažos lėšos. Norime pradėti bendradarbiauti su Japonijos mokslo draugija. Pirmiausia neformaliai, – apie artimiausius planus prasitarė profesorius. – Mums labai trūksta vadybos dalykų. Yra daugybė kliūčių, kaip žengti pirmuosius žingsnius tarptautiškumo link. Didelė problema gali tapti užsienio tyrėjų įdarbinimas mūsų mokslo grupėse.“
D.Pauža mano, kad jeigu mokslininkas dirbtų tarptautinėje grupėje, nebūtų prasmės važiuoti į užsienį: „Kaip ištekėtų, taip atitekėtų nauji protai.“
Problema gali tapti ir kalbos barjeras. Esą lietuviai, bendraudami su užsienio tyrėjais, jaučia tam tikrus psichologinius veiksnius.
„Be abejo, kai laboratorijoje atsiranda užsienietis mokslininkas, negali bendrauti taip lengvai kaip gimtąja kalba. Taisyklė tokia – kuo ilgiau būna tie tyrėjai, tuo greičiau įprantama bendrauti anglų kalba. Ji tampa įprasta“, – teigė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas.
2015–2020 metais Lietuvos tarptautinei integracijai bus skiriama 7,4 mln. eurų. Tiesa, lietuviai gerokai atsilieka nuo estų, kurie savo moksliniams tyrimams kiekvienais metais vidutiniškai gauna po 95 mln. eurų. Lietuvai tenka 55, Latvijai – 50 mln. eurų.
