Ar verslininkai elgiasi atsakingai, stebi per 300 inspektorių, būrys nevyriausybinių organizacijų ir vartotojai. Tokia akyla priežiūra truks iki kitų metų birželio 30-osios. Bet jau dabar pasirodo siūlymų šią tvarką pratęsti iki pat 2016-ųjų.
Apie tai – pokalbis su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriumi dr. Feliksu Petrausku.
– Iki sausio 1-osios verslininkai vadovausis vienomis taisyklėmis, sausio 1-ąją – jau kitomis. Kas keisis?
– Verslas be jokių išimčių turi būti pasiruošęs sausio 1-ąją imti laikytis kitų taisyklių.
Pavyzdžiui, dvi savaites po Naujųjų metų klientai galės atsiskaityti litais, tačiau jiems grąžą reikės atiduoti eurais.
Todėl vos prasidėjus metams verslas turi turėti eurų atsargų. Lietuvos bankas garantuoja, kad ūkio subjektai, turintys kur saugoti, iki sausio 1-osios būtų apsirūpinę eurais.
Privalu žinoti ir tai, kad iki sausio 1 dienos etiketėse kaina litais turi būti užrašyta didesniu ar tokiu pat šriftu kaip eurais, o jau sausio 1-ąją bus priešingai. Kadangi pagrindine valiuta taps euras, kainos eurais turės būti nurodomos didesniu ar tokiu pat šriftu kaip kainos litais.
Vis dėlto bus ir nesikeičiančių taisyklių. Pavyzdžiui, perskaičiuojant kainas turi būti imamas euro kursas su penkiais skaičiais po kablelio – 3,45280 lito. Apvalinant kainas privalu nurodyti du skaitmenis po kablelio. Tačiau jei apvalinant po kablelio yra trys skaitmenys ir trečiasis yra daugiau negu penki, prie antrojo skaitmens po kablelio pridedamas vienetas.
Galime pagirti interneto parduotuves, pašto paslaugas ir kai kurias smulkiojo verslo parduotuvėles regionuose. Šie sektoriai gana tvarkingai laikosi įstatymuose įrašytų perėjimo prie euro nuostatų.
– Ar būna verslininkų, kurie net nežino, kad inspektoriai tikrina, kaip laikomasi Euro įvedimo įstatymo?
– Būna ne tik verslininkų, bet ir valstybės tarnautojų, kurie nustemba, kad juos tikrins, kad turės savo kuruojamose institucijose kontroliuoti sąskaitų dviem kainomis išrašymą, įkainius.
Negaliu tvirtinti, kad visi viską puikiai žino.
– Verslininkai sako, jog į kai kuriuos objektus inspektoriai užsuka kelis kartus per dieną. Kodėl?
– Valstybinė ne maisto prekių inspekcija tikrina ne maisto prekes, maisto prekes tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Gali sutapti, kad į didelius prekybos centrus, kuriuose įsikūrę įvairiomis prekėmis prekiaujantys verslininkai, tą pačią dieną gali užsukti ne vienas inspektorius. Bet nemanau, kad į mažą kaimo parduotuvėlę, kurioje yra nedidelis prekių asortimentas, užsuks po kelis tikrintojus.
Kaip koordinuojanti institucija esame prašę, kad rinkos priežiūros institucijos, eidamos į tą patį ūkio subjektą, nesidubliuotų. Pavyzdžiui, važiuoti į degalinę tikrinti švino kiekio benzine vyksta Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Bet degalinėse lankosi ir Metrologijos inspekcija, kuri tikrina, kiek degalų įpilama į baką.
Tokiais atvejais šių institucijų specialistai patikrinimą galėtų atlikti drauge.
– Kaip atrodo pats tikrinimo procesas?
– Pavyzdžiui, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija rengia planinius patikrinimus, todėl ši institucija papildomai tikrinti ūkio subjektų nebevaikšto. Nebent tenka reaguoti į skundą. Tad į vietą planinio patikrinimo atvykę inspektoriai drauge žiūri, ar nepažeidžiamas Euro įvedimo įstatymas.
Vykdami į parduotuves ar paslaugas teikiančias įmones inspektoriai iš rinkos priežiūros institucijų turi turėti savo vadovo siuntimą, su kuriuo turi prisistatyti parduotuvės pardavėjui, o jis jau sprendžia, ar pranešti apie tai savo vadovui.
Bet kuriuo atveju kiekvienas ūkio subjektas turi turėti žurnalą, kuriame tikrintojas turi pažymėti, kad jis konkrečią dieną nuo tam tikros iki tam tikros valandos tikrino prekybos įmonę. Be to, inspektorius tikrinimo vietoje turi palikti savo vadovo siuntimą.
– Kaip verslininkai pasitinka inspektorius?
– Įvairiai. Jau nebe pirmi metai esame ES, todėl prie tikrinimų verslininkai įpratę. O ir mūsų tarnybos pozicija paprasta: iš pradžių verta atlikti terapiją, o tik po to – chirurginę operaciją.
– Pirmosios 25 litų baudos ir buvo terapija?
– Priežiūros institucijos ūkio subjektus pradėjo tikrinti nuo rugpjūčio 22-osios, todėl už pirmuosius pažeidimus verslininkams dažniausiai buvo skiriamas įspėjimas arba 25 litų bauda. Už pakartotinius pažeidimus atsakomybė bus didesnė.
Tikrindami kai kurias organizacijas rugsėjį radome pažeidėjų, kurie prasižengė, nors ir buvo pasirašę Geros valios memorandumą. Rugsėjį baudos jau buvo didesnės.
– Gal galite prisiminti įžūlumu išsiskiriantį nusižengimą?
– Vienas įžūlesnių atvejų – kai grožio salono savininkė atsainiai reagavo į tai, kad neteisingai konvertavo kainas litais į eurus.
Taip pat pasitaiko, jog kavinėse, restoranuose patiekalų ar gėrimų kainos konvertuotos neatsižvelgiant į nustatytą lito ir euro kursą.
Verslininkai aiškino, kad taip nuspręsta neva dėl apsilankančių užsieniečių patogumo.
– Ar nestinga pačių tikrintojų?
– Su nedidele komanda galima padaryti daug darbų. Visose institucijose yra per 300 tikrintojų. Visi jie – etatiniai darbuotojai. Be to, prisidėjo stebėseną vykdančios nevyriausybinės vartotojų organizacijos.
Nėra pasyvi ir visuomenė. Kai verslininkas mato, kad jį stebi klientai, nereikia jokių rinkos priežiūros institucijų. Juk tai – jo rinka. Jis suinteresuotas, kad būtų gerbiamas ir kuo daugiau klientų pas jį ateitų.
– O vartotojų aktyvumo ar pakanka?
– Turime gana aktyvius vartotojus. Mūsų skyriai baigiami įkurti apskrityse, todėl aktyvumas bus dar didesnis. Vien rugsėjį sulaukėme 161 skundo, pusė jų – dėl perskaičiuojant padidėjusių kainų.
Tikrinti, ar tinkamai laikomasi Euro įvedimo įstatymo, turėsime iki birželio 30 dienos.
