„Situacija išties nemaloni. Šiuo atveju akivaizdu, kad dėl žmogiško faktoriaus įsivėlė klaida žymint prekę: euro kainos žymėjimas buvo sumaišytas su kainos litais žymėjimu. Vaikiškos knygelės kaina, prie kurios nurodytas lito ženkliukas, iš tiesų yra kaina eurais“, - atsiprašydama klientės sakė „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Ji pažadėjo, jog su pirkimo kvitu grįžusiai pirkėjai bus grąžinti pinigai. R.Saulytė ragina visus klientus, kurie pastebi kainos neatitikimą lentynoje ir pirkimo kvite nedelsiant kreiptis į parduotuvių administraciją.
„Prieš įsigyjant prekę, savo klientus visuomet raginame kainą pasitikrinti: atkreipti dėmesį į kainą prekės etiketėje ir kainų lentynoje. Nors kainų nurodymui skiriame ypatingą dėmesį, jos kasdien, o kartais net ir kelis kartus per dieną, yra kruopščiai tikrinamos: lyginama, ar ta pati kaina įvesta į sistemą ir nurodoma lentynoje bei etiketėje. Vis tik prekiaujame daugeliu skirtingų pavadinimų prekėmis, tad klaidų ir neatidumo dar pasitaiko“, - pripažįsta prekybos tinklo atstovė.
„Maximos“ tinklo parduotuvėse kainos eurais ir litais etiketėse rašomos jau nuo liepos vidurio. Taip prekybos tinklo klientai gali patikrinti, ar teisingai iš litų į eurus perskaičiuotos tinklo parduotuvių lentynose siūlomų prekių kainos.
„Klientai išties pastaruoju metu pastabesni: atidžiau analizuoja prekių etiketes, dažniau kreipiasi į darbuotojus dėl kainų, netgi patys į parduotuves užsuka su skaičiuotuvais ir kainas perskaičiuoja.
Dvigubas kainų žymėjimas – neįprastas reiškinys, tad natūralu, kad kartais pasitaiko nesusipratimų, kai ir pats klientas sumaišo kainas. Tačiau mūsų darbuotojai yra pasirengę padėti klientams: patikslinti kainas, paaiškinti, kuri kaina kuria valiuta nurodyta ant etiketės, kaip kaina perskaičiuota ir panašiai“, - lrytas.lt komentavo R.Saulytė.
Ji sako, jog prekybos tinklas bendradarbiauja tiek su valstybės institucijomis, tiek su vartotojų teises ginančiomis asociacijomis, yra pasirašęs geros valios memorandumą.
„Maximos“ atstovė tikina, kad įvairių kainas tikrinančių valstybės institucijų atstovų sulaukia kone kasdien, tačiau pastabų, kad kainas perskaičiavo netinkamai ar nesąžiningai, nėra gavę.
Dėl parduotuvių pastabų – nedaug
Vis dėlto vartotojai daugiausia klausimų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi dėl kainų restoranuose ir kavinėse. Iš 150 paklausimų, kurių VVTAT per rugsėjį sulaukė iš vartotojų, 39 proc. buvo susiję su kainų padidinimu ar neteisingu perskaičiavimu į eurus restoranuose ir kavinėse. Pastabos dėl kainų plataus vartojimo prekių parduotuvėse sudarė 16 proc. Likusi dalis – vartotojų paklausimai dėl kainų grožio ir sporto salonuose.
Specialistai iš 17 priežiūros institucijų tikrina, ar prekybos ir paslaugų teikimo vietose kainos yra nurodytos dviem valiutomis, ar perskaičiuojant kainas pritaikytas 3,45280 lito už 1 eurą kursas, ar kainos suapvalintos pagal apvalinimo taisykles, ar nurodytos kainos eurais ir litais yra aiškiai suprantamos ir neklaidinančios vartotojų.
Skatina vartotojus neapsnūsti
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojus ragina atkreipti dėmesį, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai perskaičiuoja kainas, ar kainos eurais nurodytos ne didesniu šriftu nei litais. Konvertuojant kainas iš litų į eurus būtina laikytis nustatyto valiutų kurso – 3,45280 lito už vieną eurą. Jis negali būti apvalinamas ar trumpinamas.
Jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas 1. Jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.
Galutinė vartotojo mokėtina suma apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio, neatsižvelgiant į tai, kiek skaitmenų po kablelio nurodyta prekės ar paslaugos kainoje.
Šrifto dydis – irgi svarbu
Prekių ir paslaugų kainų dviem valiutomis nurodymo priemones ir jų formą, atsižvelgdamas į euro įvedimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus kainų nurodymo reikalavimus, prekių pardavimo ar paslaugų teikimo būdą ir vietą (verslo patalpose, elektroninėje erdvėje ir kitur), technines galimybes, pasirenka pardavėjas ar paslaugų teikėjas.
Tačiau Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas verslininkus įspėja nemanipuliuoti šrifto dydžiais. Svarbu įsidėmėti, kad pagrindine valiuta nurodytos kainos simbolių dydis neturi būti mažesnis negu nepagrindine valiuta nurodytos kainos simbolių dydis. Prekių pardavėjas ir paslaugų teikėjas savo nuožiūra gali pasirinkti, kuri kaina etiketėje, kainoraštyje ar kitoje kainoms nurodyti naudojamoje priemonėje bus nurodoma pirma, tačiau rekomenduojama abi kainas nurodyti viename matymo lauke, kad vartotojas vienu metu galėtų matyti abi - litais ir eurais - nurodytas kainas.
Verslininkų suklupimai – interaktyviame žemėlapyje
Pastebėję kainų neatitikimą vartotojai pažeidimą taip pat gali fiksuoti tinklapyje www.pranesu.lt. Vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame galima nurodyti pažeidimo pobūdį ir vietą.
Vartotojai, norintys pranešti apie dvejopo kainų nurodymo reikalavimų pažeidimą konkrečioje prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, turėtų į tinklalapį įkelti nuotrauką, kurioje būtų užfiksuotas galimas pažeidimas.
Tačiau www.pranesu.lt skirtas ne tik verslininkų klaidoms, bet ir geros praktikos pavyzdžiams viešinti. Tinklapyje galima pagirti sąžiningai kainas perskaičiuojančius prekybininkus bei paslaugų teikėjus.
