Tą rodo savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.
„Pastebime, kad pradelstų skolų portfelyje sumos, neviršijančios 100 litų, bendrai sudaro 1,7 mln. litų. Tokio dydžio įsiskolinimai paprastai nėra gyventojo struktūrinių finansinių problemų rezultatas, o veikiau – užmaršumas arba galvojimas, kad ateityje tai pasimirš. Tačiau smulkios sumos taip pat įeina į kredito istoriją, kurios kreditoriui vėliau gali kelti papildomų klausimų. Pavyzdžiui, ar potencialus klientas mokus, jei turi sunkumų atliekant įmokas už mažesnes studijų paskolas, sąskaitas už telefoną, internetą, kitas pigesnes paslaugas ar prekes“, - sako kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė.
Pradelstų mokėjimų, kurių dydis neviršija 100 litų, šiai dienai turi 38,3 tūkst. gyventojų.
Šiuo metu bent vienas pradelstas mokėjimas iš viso tenka 275 tūkst. Lietuvos gyventojų. Įrašas kredito istorijoje apie skolą išlieka 10 metų nuo jos padengimo dienos.
Kreditų biuro duomenimis, gyventojai rugpjūtį kiek aktyviau nei liepą kreipėsi į telekomunikacijų, vartojimo kreditų ir lizingo bendroves dėl kreditinių paslaugų, kurių įsigijimas priklauso ir nuo kredito istorijos būklės, o kreipimųsi į bankus ir kredito unijas buvo mažiau nei liepą. Tai atskleidžia kreditų biure atliktų užklausų, kuriomis finansų ir kitos įstaigos vertino savo klientų mokumą, statistika.
Pasak R.Maskeliūnienės, tokias tendencijas bankiniame sektoriuje galėjo paskatinti rugpjūtį vyravę karšti orai ir atostogų sezonas, o suaktyvėjusi paklausa telekomunikacijų, vartojimo kreditų ir lizingo paslaugoms daugiausia siejama su naujais mokslo ir studijų metais.
