„Pirmiausia, kaip rodo augimo ataskaita, norėčiau įspėti,
kad nereiktų nusiraminti, ypač geopolitinių neramumų fone“, -
ketvirtadienį euro įvedimui skirtoje konferencijoje Vilniuje sakė
J.Katainenas, kalbėdamas apie Lietuvos laukiančius iššūkius.
Pasak jo, Lietuvai būtina ir toliau laikytis fiskalinės
drausmės.
„Prioritetai šiuo atžvilgiu apima koncentravimąsi į augimą
skatinančias išlaidas, mokesčius, skatinančius augimą, tuo pačiu
metu užtikrinant mokestinių prievolių vykdymą ir toliau stiprinant
Lietuvos fiskalinę sistemą. Be to, Lietuvai reikia vengti naujų
burbulų“, – teigė eurokomisaras.
Anot jo, šalies valdžia turi kovoti su skurdu ir nedarbu, ypač
tarp jaunų žmonių. Jis teigė sveikinantis Lietuvos pasiryžimą
prižiūrėti kainas, jog šios nedidėtų.
„Patirtis rodo, kad nepagrįstas kainų šuolis labiausiai
pastebimas sektoriuose, kur konkurencija su importu yra ribota“, -
sakė J.Katainenas.
„Nesiruošiame atsipalaiduoti. Šios nuostatos – griežta fiskalinė politika – buvo įrašytos į Vyriausybės programą“, - teigia Finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jis tikina, kad griežta fiskalinė politika bus tęsiama: „Nesiruošėme ir nesiruošiame anksčiau vykdytos politikos apversti aukštyn kojomis. O planuojant kitų metų biudžetą laikomės prisiimtų tiek tarptautinių įsipareigojimų, tiek vidinių teisės normų“.
Euras pritrauks investicijų
Euro įvedimas padės Lietuvai
pritraukti užsienio investicijas ir užtikrins stabilumą geopolitine
prasme, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis Europos
centrinio banko vadovas M.Draghi.
Kalbėdamas euro įvedimui skirtoje konferencijoje, M.Draghi
sakė, kad prisijungdama prie euro Lietuva rodo, jog „bendra valiuta
yra patraukli, nepaisant sunkumų kai kuriose valstybėse narėse“.
„Tarptautiniai investuotojai paprastai laiko Baltijos šalis
kaip priklausančias vienai ekonominei erdvei. Latvijai ir Estijai jau
naudojant eurą, o Lietuvai atidedant jo įvedimą, Lietuva turėtų
aiškų konkurencinį atsilikimą pritraukiant investicijas iš
užsienio“, - sakė M.Draghi.
„Be to, priklausymas bendrai valiutai gali užtikrinti
stabilumą valstybei dabartinėje geopolitinėje aplinkoje“, -
pridūrė Europos centrinio banko vadovas.
Lietuva eurą įsives nuo kitų metų pradžios.
Trečiadienį paskelbta apklausa rodo, kad Lietuvoje euro
priešininkų ir šalininkų yra panašiai tiek pat - valiutos
pakeitimui pritaria 47 proc., nepritaria - 49 proc. šalies
gyventojų.
M.Draghio teigimu, kitų šalių patirtis leidžia tikėtis, kad
parama eurui išaugs, kai žmonės bus geriau informuoti apie
naująją valiutą.
Stabilumą kaip vieną pagrindinių pokyčių, kuriuos Lietuvai duos euras, mini ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Stabilumas yra vertybė. Su bendra valiuta eliminuojame valiutos kurso riziką. Stabilumas ir tolesnė integracija yra tie du esminiai faktoriai, kurie reiškia gerovę ir perspektyvas tokiai mažai šaliai kaip Lietuva“, - kalbėjo V.Vasiliaukas.
Dėl defliacijos nesijaudina
ECB siekis – išlaikyti 2 proc. infliaciją. Lietuvoje šiuo metu – defliacija. Tačiau dėl to M.Draghi neišgyvena. „Ne, tai mūsų negąsdina. Jau dabar mes turime problemų“, - juokavo ECB vadovas, pridūręs, jog Lietuvos ūkio augimas siekia 3 proc.
2015 m. sausio 1 d. Lietuva taps devynioliktąja euro zonos, vienijančios beveik 340 mln. gyventojų, nare.
V.Vasiliauskas tikisi, kad Lietuvai pavyks išlaikyti 2 proc. infliaciją ir aiškina nematantis priežasčių, kodėl šalyje vidutiniu laikotarpiu ji turėtų augti.
Jei dėl defliacijos Lietuvoje M.Draghi bent jau teigia neišgyvenantis, tai kalbėdamas apie žemyn dardančios Rusijos ekonomikos poveikį euro zonai pripažįsta, jog išlikti nuošalyje nepavyks.
„Nežinome, ko laukti ateityje.
Šiandien per anksti kalbėti apie pasekmes“,
- teigė M.Draghi.
Skaičiuoja ekonominę naudą
Lietuvos banko ekonomistų vertinimais, dėl euro įvedimo Lietuvos užsienio prekybos apimtis padidės 5–10 proc., o nauda vidutiniu laikotarpiu (iki 2021 m.) sieks mažiausiai 10 mlrd. Eur, arba beveik trečdalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Be to, euro įvedimas lems 0,3–0,5 procentinio punkto mažesnes paskolų palūkanas verslui ir gyventojams, o palūkanų išlaidos iki 2022 m. sumažės daugiau nei 1 mlrd. Eur, arba beveik 3 proc. BVP.
Išaugęs eksportas ir sumažėjusios palūkanos padidins ekonominį aktyvumą ir gyventojų užimtumą. Dėl to vidutiniu laikotarpiu Lietuvos BVP lygis bus beveik 2 proc. didesnis, o nedarbo lygis – mažesnis 0,4–0,5 procentinio punkto.
