Į automobilį pilnus prekių maišus kraunantis Viktoras, paklaustas, kaip pasikeitė maisto produktų kainos Latvijai įsivedus eurą, ramino.
„Paguoskite savo žmones, kad jokios tragedijos nėra. Kažkas brango, kažkas – pigo.
Pas mus vis tiek viskas brangiau nei pas jus. Todėl ir važiuoja latviai į Lietuvą apsipirkti. Jūsų ir duona skanesnė, ir lašinukai skaniau išrūkyti. Jūs tai geriau mokate pagaminti“, – Lietuvos gamintojams pagyrų negailėjo latvis.
Lietuvos pasienyje gyvenantis Viktoras nuolat nulekia į Biržų, Pasvalio turgų. Nemėgsta, sako, didelių prekybos centrų.
„Jie man „kolchozą“ primena, – mosteli ranka į Bauskės centre vieną prie kitos besiglaudžiančius „Maximos“ ir „Rimi“ prekybos centrus. – Mėgstu turgų ir mažas parduotuvėles."
Jis įsitikinęs, kad nei Latvija, nei Lietuva be Europos neišgyventų.
„Nenorėjome mes to euro, bet jei reikia, tai reikia. Be Sąjungos mes neišgyvensime“, – dėsto latvis ir priduria: „Be bet kokios sąjungos."
Eurai tirpte tirpsta
„Nėra taip blogai, kaip galvojome. Nesakyčiau, kad maisto produktų kainos kiek nors daugiau išaugo. Kai mintyse verčiame į latus, tai paaiškėja, kad dažniausiai kaina – ta pati“, – ankstesniam pašnekovui antrina „Rimi“ parduotuvės apsaugoje dirbantis Virginis. Tik pasiskundė, kad eurai kažkaip greičiau iš piniginės ištirpsta.
„Dar neišmokome su jais tvarkytis – čia turi, čia jų jau nebėra. Jie greičiau „išplaukia“. O atlyginimai kokie buvo, tokie ir liko“, – pasakoja Bauskės gyventojas.
Virginis prisimena pačią pradžią, kai buvo atsiskaitoma ir eurais, ir latais. Sunkiausia, sako, buvo kasininkėms – joms reikėjo greitai ir gerai skaičiuoti.
Viskas brango?
Alaus „bambaliu“ nešinas Jurijus dėsto kitą nuomonę. Anot jo, kainos pakilo, beveik viskas pabrango, o atlyginimai liko tokie patys.
Paklaustas, kas konkrečiai, jo manymu, pabrango, atsakymo neturėjo: „Viskas.“
Kainos dviejų šalių parduotuvėse panašios
Norėdami savo akimis įsitikinti, kokios maisto ir kitų produktų kainos, užsukome į latviškąją „Maximą“. Dėmesį atkreipėme tik į prekes, kurioms taikomos akcijos. Kiek vėliau tų pačių prekių kainas, kurios jau irgi skelbiamos eurais, pasitikrinome ir sostinės Gedimino prospekte esančioje „Maximos“ parduotuvėje.
Žaliųjų vynuogių kilogramas Bauskėje kainuoja 26 euro centais brangiau nei Vilniuje.
240 g šprotų aliejuje dėžutė Vilniaus „Maximoje“ kainuoja 78 euro centų, tuo tarpu 160 g talpos indelis Latvijoje šprotų kainuoja net 1,59 euro – mažesnis indelis Latvijoje net 81 euro cento brangesnis.
Kilogramas melionų Bauskėje kainuoja 1,69, Lietuvoje – 1,16 euro. Litras 2,5 proc. riebumo Vilkyškių pieno Lietuvoje yra 8 centais brangesnis, 200 g „Žemaitijos“ Bauskėje kainuoja 1,05, o Lietuvoje – 1,21 euro.
Pigesnis Latvijoje ir „Rama“ margarinas. Jis kainuoja 84 euro centus, tuo tarpu Lietuvoje – 1,07 euro. Lietuvoje brangiau mokame ir už 10 A kategorijos rudų kiaušinių. Vilniuje jie kainuoja 1,42 euro, Latvijoje – 82 euro centus.
To paties svorio duonos kepalėlio ir batono, kuriems taikomos nuolaidos, kainos yra daugmaž panašios 60 – 80 euro centų. O štai 500 g pomidorų padažo indelis Lietuvoje svyruoja nuo 60 iki 80 euro centų, tuo tarpu Latvijoje jo kaina perkopia eurą.
Gerokai brangesnis Latvijoje ir aliejus. Pusė litro „Extra virgin borges“ ten kainuoja 3,29 euro, Lietuvoje – 2,75 euro. Lietuvoje viena didelė žaliosios „Lipton“ arbatos pakuotė įvertinta net 4,75 euro, tiesa, priešingai nei Latvijoje, kur ji kainuoja 2,49 euro, netaikoma nuolaida.
Brangesnė ir „Jacobs Kronung“ 500 g pakuotė. Lietuvoje – 6,08, Latvijoje – 4,19 euro. „Coca- Colos“ mėgėjams naudingiau ją pirkti Lietuvoje . Čia ji kainuoja 1,10 euro, Latvijoje – 1,39 euro.
Didelė „Pampers“ pakuotė Vilniuje kainuoja 13,61 euro, Bauskėje – 16,05 euro. Gerokai brangiau Bauskėje parduodama 1 kg „Calgon“ miltelių pakuotė. Ten ji kainuoja 6,39 eurus, Vilniuje – 2,60 euro.
