Ketvirčiui milijono dirbančiųjų euras dovanos ubago lazdą

Toks atlygis tik vos vos lenktų varganai gyvenančių bulgarų ir rumunų atlyginimus.

„Šią žinią sužinojau pietaudamas su draugais britais. Kai jiems pasakiau, kad minimalus atlygis, kuris mokamas už darbo valandą Lietuvoje, yra 1,76 eurų, o kainos - kaip Jungtinėje Karalystėje, jie žado neteko. Graudu ir gėda“, - apmaudo neslėpė Londone gyvenantis ir dirbantis Julius. Jo teigimu, Britanijoje nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės tokius pinigus uždirba per savaitę.

Oficialioji „Sodros“ statistika byloja, kad Lietuvoje šiuo metu minimalų ir mažesnį atlyginimą (mažiausias – 225 litai) uždirba net 247 tūkst. dirbančiųjų. Tiesa, vieša paslaptis, kad daugelis įmonių „rodo“ ne visą darbo užmokestį. Tai patvirtina ir lrytas.lt kalbinti ekonomistai. Anot jų, tai iškreipia statistiką ir slepia geresnį žmonių gyvenimą.

Socialinių mokslų daktaras, buvęs socialinės apsaugos ministras Teodoras Medaiskis yra už tai, kad būtų didinamas ne minimalusis, bet vidutinis darbo užmokestis.

„Statistika byloja, kad Lietuvoje gaunančių mažesnę negu minimalią algą darbuotojų procentas yra gerokai didesnis nei daugelyje Europos šalių. Tai yra blogai ir kelia nuostabą.

290 eurų - labai maža alga, bet ir vidutinė pas mus yra nedidelė - vos 524 eurai. Niekada nebuvau už tai, kad būtų didinama MMA. Esu už sunkiau įgyvendinamą, bet geresnį veiksmą – vidutinio darbo užmokesčio didinimą“, - sakė ekonomistas.

Pašnekovo nuomone, euras gali tapti tam tikra to paskata.

„Jeigu nuo kitų metų augtų kainos, būtų pagrindas peržiūrėti MMA. Viskas priklausys nuo to, kaip vystysis šalies ekonomika. Būtų gerai, kad spartesnis ekonomikos vystymasis atsispindėtų ir atlyginimuose, nes dabar, lyginant su euro zonos valstybėmis, mes tiesiog skurstame“, - kalbėjo T.Medaiskis.

Profesoriaus Romo Lazutkos teigimu, algų dydį prasminga aptarinėti tik lyginant su kainomis. O jos Lietuvoje nėra didelės.

„Daugelis žmonių su manimi nesutiks, bet Lietuvoje yra mažesnės kainos nei daugelyje Europos šalių. Taip, drabužiai  Lietuvoje daugeliu atvejų yra brangesni, tačiau maisto, paslaugų kainos yra apie 30-40 proc. mažesnės“, - remdamasis statistika, kalbėjo ekonomistas.

Jo nuomone, jeigu kainos išliktų to paties lygio, lietuviai didelio šoko nepatirtų. „Bet jeigu augs tų prekių ir paslaugų, kurias lietuviai priversti pirkti be pasirinkimo, kainos, joms augant tikrai klimpsime į skurdą. Juk ten, kur yra monopolijos, kur veikia rubikoninės rinkos, kainą padidinti yra lengviau, nes konkurencija yra apribota“, - sakė pašnekovas. Tai nereiškia, pripažįsta profesorius, kad kainų skirtumas gali būti argumentas, pateisinantis tokius mažus atlyginimus.

„Įmonė, pardavusi savo produktą ir gavusi pajamas, turi pasidalinti su darbuotoju. Tose dalybose Lietuvos darbuotojai pralaimi. Nuveikto darbo kompensacija, kitaip - darbo užmokesčio dalis nuo sukurtos vertės, Lietuvoje tesiekia 40 proc., tuo tarpu ES vidurkis – apie 50 proc.

Kodėl yra toks skirtumas? Yra daug veiksnių, bet aš paminėsiu lengviausiai pastebimus. Pirmiausia – didelis nedarbas. Jis išaugo iki 11 proc. Kai jis toks didelis, žmogus neturi didelio pasirinkimo, sutinka su tuo atlyginimu, kuris jam siūlomas“, - teigė R. Lazutka.

Pasak ekonomisto, dauguma įmonių tikrai pajėgios didinti atlyginimus, bet kam didinti jei yra tiek bedarbių. „Jei braškes pardavinėja šimtas augintojų, o yra vos dešimt, tai natūralu, kad kainos bus mažesnės. Taip ir su darbo jėga. Jeigu darbdavys gali mokėti mažiau, tai ir moka mažiau“.

Anot ekonomisto, Amerikoje yra toks posakis: „Kai prisipildo stiklinė ir bėga per viršų, tenka visiems“.

„Pas mus stiklinė pildosi, ekonomika auga, bet iš jos geria tie, kurie turi didesnę galią“, - sakė pašnekovas.

R.Lazutka atkreipė dėmesį į darbuotojų neorganizuotumą ir menkas profesinių sąjungų galias. „Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje beveik nebuvo darbuotojų streikų, tuo tarpu kitose šalyse streikuoja net labai gerai mokamos darbo grupės, vyksta kolektyvinės derybos.

Kitąmet Lietuvoje prognozuojamas ekonomikos augimas, todėl darbuotojų atstovai turėtų sakyti: „Augs ekonomika, gamybos apimtys, tai reikia tuo prieaugiu dalintis su darbuotojais, reikia didinti algas“, - dialogo pasigenda pašnekovas.

R.Lazutkos nuomone, pati valstybė yra blogas ir labai skurdus darbdavys, kuris moka labai mažas algas.

„Ji nesukuria konkurencinių sąlygų darbo rinkoje. Policininkams, socialiniams, kultūros darbuotojams mokamas labai mažas atlyginimas. Teisinamasi, kad neturi iš ko jų didinti. Bet kuo mažesni atlyginimai, tuo mažiau mokesčių surenkama. Lietuva pagal jų surinkimą yra Europos dugne“, - tvirtino ekonomistas. Jo žodžiais, padidinus algas valstybės sektoriuje būtų sukurta konkurencija, darbuotojai būtų išviliojami iš privataus sektoriaus, tada ir pastarasis būtų priverstas didinti darbo užmokestį.

Ekonomistas turi savitą požiūrį į pašalpas gaunančius žmones. Jo nuomone, dar labiau didindama pašalpas valstybė tik išloštų.

„Per pašalpas galima pabranginti darbo jėgą. Jeigu žmonės neitų dirbti todėl, kad jie gali gyventi iš pašalpų, darbo pasiūla mažėtų ir darbdavys turėtų siūlyti didesnę nei pašalpa algą. Šis instrumentas yra valstybės rankose“, - tokį receptą siūlo R.Lazutka.

Ekonomisto įsitikinimu, remiantis ekonomine realybe Lietuvoje turėtų būti didesni atlyginimai nei kai kuriose kitose, išties skurstančiose Europos valstybėse.

Šiek tiek statistikos Minimalusis atlyginimas nustatytas daugelyje pasaulio valstybių. Mažiausias minimalus atlyginimas registruotas Bulgarijoje - 174 eurai per mėnesį, o didžiausias Liuksemburge - 1921 euras.

Nuo 2015 m. sausio minimalus valandinis atlygis Estijoje sieks 3,34 euro, o minimalus mėnesinis atlygis sieks 390 eurų.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinis į rankas gaunamas darbo užmokestis Estijoje buvo 785 eurai, Latvijoje – 530 eurų, Lietuvoje – 524 eurai.

Liuksemburgas 1921 Belgija 1502 Nyderlandai 1486 Airija 1462 Prancūzija 1445 Vokietija 1400 JK 1217 Ispanija 753 Malta 718 Graikija 684 Portugalija 566 Kroatija 400 Latvija 320 Estija 355 Vengrija 344 Rumunija 191 Bulgarija 174