Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko ir Lietuvos banko valdybos sprendimą sunaikinti pinigų saugyklą, kurią įrengiant konsultavo Vokietijos „Bundesbank“ specialistai, buvęs šalies nacionalinio banko vadovas Romualdas Visokavičius pavadino „monkės bizniu“.
Šią saugyklą iki jos uždarymo valdęs Evaldas Lukauskas kirto dar stipriau – toks žingsnis skaudžiai atsilieps litų keitimui į eurus, rašo „Lietuvos rytas“.
Saugyklą įrengusio, o po to ją uždariusio buvusio Lietuvos banko apsaugos vadovo Vytauto Karsoko tvirtinimu, eurą įsivedanti Lietuva turės verstis su Kauno ir Vilniaus saugyklomis.
Pagrindinė jų, esanti sostinėje, nuo seno vadinama „baseinu“ dėl ten nuolat vykusių avarijų.
Pinigus paleido vėjais
Buvusi moderniausia Lietuvos banko saugykla Klaipėdoje jau apėjo šiukšlėmis ir apaugo dilgėlėmis po to, kai 2012 metų pabaigoje–2013 metų pradžioje nuspręsta jos atsisakyti.
Replika „monkės biznis“ R.Visokavičiui išsprūdo, kai jis išvydo „Lietuvos rytui“ Lietuvos banko pateiktus skaičius. Jie yra tokie: saugyklai statyti išleista daugiau nei 20 mln. litų, jos likutinė vertė likviduojant įstaigą – 18 mln. litų., o faktiškai Lietuvos bankas iš Valstybės turto fondo gavo 4,1 mln. litų.
Saugyklą nuo jos atidarymo iki pat jos uždarymo valdęs E.Lukauskas sakė, kad sunaikintas unikalus įrenginys, kurį sunku pritaikyti kokioms nors kitoms visuomenės reikmėms: „Pusiau juokais galiu pasakyti, kad ten būtų galima saugoti nebent išskirtinės vertės meno dirbinius, nes saugykla atitiko labai išskirtinius drėgnumo, oro cirkuliacijos ir saugumo reikalavimus.“
„Šios saugyklos įrengimą konsultavo Vokietijos „Bundesbank“ specialistai. Ji buvo visiškai išskirtinis inžinerinis įrenginys, kurį teko išardyti gabalais, kai buvo nuspręsta likviduoti Lietuvos banko Klaipėdos skyrių. Pats lupau užraktus, kurių vertė – 10 000 litų ir daugiau“, – pasakojo V.Karsokas.
„Tai švaistymas, pinigų mėtymas!“ – drėbė R.Visokavičius.
O buvęs Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus valdytojas E.Lukauskas buvusių savo viršininkų sprendimą uždaryti saugyklą palygino su mėginimu išardyti brangų laikrodį, o po to mėginti jį parduoti dalimis.
Kur bus laikomi litai?
„Mane stebina tai, kad Lietuvos bankas 2012 metų pabaigoje sunaikino saugyklą, skirtą visai Vakarų Lietuvai, – tai du trečdaliai šalies teritorijos, o 2013 metais pranešė sieksiąs euro!“ – sakė V.Karsokas.
Bet anoniminiuose atsakymuose į „Lietuvos ryto“ klausimus Lietuvos bankas atkirto, kad įvedus eurus jiems saugoti reikės 3,4528 karto mažiau vietos, nes toks bus lito ir euro keitimo santykis.
Centrinis bankas garantuoja, kad eurui įvesti pakaks Kauno ir Vilniaus saugyklų.
V.Karsokas mano, kad tai tik dalis tiesos, nes dar ilgai, gal net kelerius metus, litas tebeturės pinigo statusą: „Rusiškų rublių įvedus litą mes atsikratėme tik po ketverių metų!“
„Reikės kur nors laikyti apie 10 milijardų litų, o tuo pačiu metu saugoti ir eurus. Kur juos laikys – Vilniaus „baseine“?“ – karščiavosi pašnekovas ir užsiminė apie didelių problemų turinčias Lietuvos banko saugyklas sostinėje, Žirmūnų rajone.
V.Karsokas prisiminė, kaip stebėjo euro įvedimą Vokietijoje: „Ten saugyklų tinklas yra platus ir tolygiai pasiskirstęs po visą šalį, tačiau centrinis bankas buvo priverstas pasitelkti kariuomenę, kad ji saugotų pinigus, nes saugyklų pajėgumų ir ten nepakako – juk reikėjo saugoti ir markes, ir eurus vienu metu!“
Paklaustas, kur 2015 metais bus laikomi pinigai, kai Lietuvoje keisis valiuta, V.Karsokas skėsčiojo rankomis: „Turės krauti kieme!“
Kentės bankų klientai?
E.Lukauskas pritarė V.Karsoko argumentui ir teigė, kad saugyklą Klaipėdoje būtų buvę galima likviduoti tik po to, kai apyvartoje nebūtų likę litų.
Kitas jo argumentas – komercinių bankų klientai.
„Visa Vakarų Lietuva liko be Lietuvos banko saugyklos, kuriomis naudojosi komercinių bankų vietos skyriai. Kas prisiims visas pinigų vežiojimo į Žemaitiją, Kuršių neriją išlaidas?
Jei tai bus komerciniai bankai, tai jie nėra labdaros organizacijos, ir išlaidos guls ant vartotojų pečių“, – svarstė E.Lukauskas.
Jo manymu, toks Lietuvos banko valdybos sprendimas pabrangins patį pinigų keitimo procesą: „Vakarų Lietuva liko be aprūpinimo grynaisiais pinigais. Buvo trys centrai, o liko du – Kaune ir Vilniuje.“
Jis netiesa pavadino Lietuvos banko atstovų teiginį, esą buvo panaudojama tik pusė saugyklų ploto.
Saugyklą praminė „baseinu“
Lietuvos banko rašte „Lietuvos rytui“ teigiama, kad poreikis turėti saugyklą Klaipėdoje išnyko, nes jos buvo statomos todėl, kad naujai atspausdinti litai į Lietuvą atkeliaudavo jūra. Nuo 2010 metų litai jau gabenami lėktuvais.
Tačiau V.Karsokas laikėsi savo nuomonės. Anot jo, Klaipėdos skyriaus sunaikinimas yra ne racionalus sprendimas, o pinigų švaistymas, būdingas jo buvusiam viršininkui V.Vasiliauskui.
Anot V.Karsoko, Klaipėdoje saugykla buvo statoma ne tik todėl, kad ji yra ant kelio iš Vakarų į Lietuvą, bet ir todėl, kad Vilniaus saugyklos pastatytos labai nevykusiai.
„Jos buvo keletą kartų apsemtos. Vieną kartą smarkiai“, – tai sakydamas V.Karsokas ranka parodė apie metrą – tiek vandens prieš porą metų staiga apsėmė saugyklas, kuriose buvo laikomi grynieji pinigai.
„Ir tai gali bet kada pasikartoti!“ – tvirtino Lietuvos banko saugumu beveik du dešimtmečius rūpinęsis buvęs policijos komisaras.
„Teko skubiai išvežti pinigus, o visa elektroninė saugumo sistema sugedo, ją teko keisti“, – dėstė pašnekovas.
Jo žiniomis, remontui buvo išleista pusė milijono litų.
„Vandens padaryti nuostoliai buvo pašalinti savo jėgomis, o papildomos investicijos siekė 4 tūkst. litų (vandens užtvarų įrengimas)“, – nuo išsamaus atsakymo išsisuko Lietuvos banko atstovai.
„Netiesa, keitėme visą signalizaciją“, – atkirto V.Karsokas.
Kitos nuomonės nepaiso
E.Lukauskas sakė ilgai stengęsis atkalbėti Lietuvos banko vadovybę nuo tokio neapgalvoto sprendimo: „Susirašinėjome su pirmininku, argumentavome... Gaila tokio pastato, nes jis dabar apleistas, jį sunku panaudoti visuomenės poreikiams, jis pasmerktas.“
V.Karsokas nesistebėjo, kad už Klaipėdos saugyklų faktinį sunaikinimą balsavo ir tie Lietuvos banko valdybos nariai, kurie kadaise kėlė rankas už jo statybą: „Dabar ten visi žiūri į vieną burną. Atlyginimai labai dideli, o V.Vasiliauskas turi tokį aukščiausių valstybės asmenų palaikymą, tad, rodos, nieko nebijo. Niekas nedrįs stverti jo už rankos.“
„Su juo visiems reikia palaikyti gerus santykius, nes dabar Lietuvoje tai tapo gyvybiškai svarbu“, – aiškino V.Karsokas apie naujus su V.Vasiliausko atėjimu susiklosčiusius santykius Lietuvos banke.
Mėgina nutildyti per advokatus
* Mėgindamas užčiaupti jau nebe pirmą kartą sensacingai liudijantį V.Karsoką, V.Vasiliauskas pasisamdė prieš žiniasklaidą teismuose nuolat kovojančią L.Meškauskaitės advokatų kontorą.
* V.Karsoką pasiekė šios kontoros reikalavimas paneigti jo liudijimus „Lietuvos rytui“ apie „Snoro“ banko uždarymą ir V.Vasiliausko vaidmenį.
* Buvęs ilgametis ir įtakingas Lietuvos banko darbuotojas, be viso kito, yra paliudijęs, kad „Snoro“ banko galimai dirbtinio bankroto viena priežasčių buvo ta, kad „Snoro“ akcininkams priklausė ir dalis „Lietuvos ryto“ akcijų.
* Taip pat jis liudijo gavęs V.Vasiliausko asmeninį nurodymą neregistruoti Simono Freakley apsilankymų Lietuvos banke, kurie prasidėjo gerokai anksčiau, nei po to Seimo komisijai liudijo Lietuvos banko vadovas.
* V.Karsokas taip pat teigė prisimenąs V.Vasiliauskui išsprūdusią frazę, kad „Snorą“ reikia „užlenkti“.
* „Nieko neketinu neigti, – sakė V.Karsokas. – Kai aš ką nors sakau, tai gerai pasveriu ir apgalvoju savo liudijimus. Ir aš, beje, dar tik pradedu kalbėti“, – tvirtino žmogus, kuris buvo atsakingas už visą Lietuvos banko saugumo sistemą.
Nukaldins milijoną monetų
* Vakar Lietuvos monetų kalykloje pradėtos kaldinti 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų bei 1 ir 2 eurų monetos su Vyčiu. Jų iš viso bus pagaminta lygiai milijonas.
* Būtent tiek eurų galima nukaldinti iki ES Tarybos oficialaus sprendimo leisti Lietuvai įsivesti bendrą ES valiutą. Taip daroma tam, kad būtų išmėginti monetų ruošiniai, matavimo ir kaldinimo įranga.
* Skaičiuojama, kad Lietuvai iš viso reikės 370 mln. vienetų įvairaus nominalo eurų monetų bei 132 mln. vienetų eurų banknotų.
* Nuo gruodžio 1-osios bus pradėti pardavinėti lietuviškų euro centų ir eurų monetų rinkiniai. Vieną rinkinį sudarys 23 visų nominalų eurų monetos. Jų bendra vertė bus 11,59 euro. Rinkinį bus galima įsigyti sumokėjus 40 litų – tokia rinkinio eurų vertė.
