Greitieji kreditai vis mažiau spaudžia gyventojus

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiau kaip du kartus sumažėjo nutrauktų vartojimo kreditų sutarčių, kai gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų - nuo 7,8 tūkst. tuo pačiu laikotarpiu pernai iki 3,4 tūkstančio.

Iš viso smulkiaisiais vartojimo kreditais, LSVKA duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį pasinaudojo beveik 100 tūkst. gyventojų, vidutinė tokio kredito suma išlieka nedidelė - 335 litai.

Asociacijos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugiau kaip 1,5 karto sumažėjo nuo 60 iki 90 dienų pradelstų įsipareigojimų (iki 1500 gavėjų), trečdaliu sumažėjo ir pradelsusių mokėti už paskolą daugiau kaip mėnesį (iki 2300 gavėjų).

Nepareigingų skolininkų dalis pirmąjį ketvirtį buvo maždaug 7 proc. nuo bendro kreditų portfelio - tiek smulkiųjų vartojimo kreditų buvo grąžinti pritaikius prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai jų sumažėjo daugiau kaip 3 kartus (nuo 24 proc.).

Pasak Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininko Liutauro Valicko, vartotojai vis labiau darosi sąmoningesni.

„Prie to prisidėjo ir mūsų metų pradžioje pristatyta švietimo ir savireguliacijos programa „Skaidrus kreditas“, į kurią aktyviai įsitraukė asociacijos narės bei kitos atsakingai dirbančios bendrovės. Taip pat, žinoma, paskolų grąžinimui įtaką daro ir bendra gyventojų ekonominė situacija“, - sakė jis.

Anot jo, šios paslaugos vartotojų poreikis yra skolintis nedideles 300-400 litų sumas trumpam terminui, taip sprendžiant netikėtus trumpalaikius finansinius sunkumus ir ši tendencija dominuoja pastaruosius kelerius metus.

Jau antrus metus tęsiasi bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (BVKKMN) mažėjimo tendencija - per metus, asociacijos duomenimis, ji nukrito 28 proc. punktais iki 167 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį (pernai pirmąjį ketvirtį ji buvo 195 proc.). Taip pat tolydžio mažėjo ir šių trumpalaikių paskolų metinė palūkanų norma - per metus ji smuko 7 proc. punktais iki 105 proc.

Pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis, asociacijos narės buvo išdavusios per 135 tūkst. smulkiųjų vartojimo kreditų, kurių suma siekė 45,5 mln. litų - vidutinė paskolos suma atitinkamai buvo 335 litai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išduotų kreditų skaičius smuktelėjo dešimtadaliu (10,5 proc.).

Asociacijos prezidento teigimu, smulkieji kreditai dažnai būna jau paskutinė legali galimybė gyventojui pasiskolinti skubioms netikėtoms išlaidoms.

„Iš turimų duomenų nematome, jog poreikis tokioms paslaugoms būtų sumažėjęs, todėl tikėtina, kad dėl sugriežtinto reglamentavimo tą sumenkusi rinkos dalis nutekėjo šešėliniam verslui, kur vartotojų apsauga negalioja ir kurio niekas nekontroliuoja. Tiesiog negalėdami pasiskolinti prižiūrimoje rinkoje, gyventojai ieško alternatyvų - skolinasi, pavyzdžiui, pagal skelbimus laikraščiuose, internetinėse kredito biržose“, - teigė L. Valickas.

Smulkieji kreditai, kitaip dar vadinami mažaisiais kreditais arba greitaisiais kreditais, - tai vartojimo kreditai iki 1000 litų, kuriuos gyventojai gali gauti neįkeisdami jokio turto.