Specialistų nuomone, žmonės ėmė labiau pasitikėti finansų rinkomis, rašo „Lietuvos rytas“.
Be to, nulinės palūkanos bankuose jau verčia ieškoti kitų būdų įdarbinti pinigus. Todėl atėjo ir investicinio draudimo eilė.
Be to, pernai daliai klientų baigė galioti 10 metų sudarytos sutartys, o draudikai daugumą jų įtikino pratęsti.
Rūpinasi būsima pensija
Dar viena investicinio gyvybės draudimo šuolio priežastis – pensijų reforma. Pernai didžioji dalis Lietuvos gyventojų turėjo apsispręsti, ar kaups papildomai pensijai.
„Lietuvos gyventojai, svarstydami dėl antrosios pensijų pakopos sutarčių, taip pat įvertino, kiek jie sukaups lėšų pensijai iš viso, įskaitant ir kaupimą naudojantis gyvybės draudimo arba trečiosios pakopos pensijų fondų siūlomomis paslaugomis“, – aiškino „Swedbank Life Insurance SE“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.
Beveik niekas nesiginčija, kad daugeliui būsimų pensininkų bazinės „Sodros“ pensijos nepakaks. Todėl, pasak M.Jusiaus, dalis gyventojų nusprendė kaupti savanoriškai ir sudarė gyvybės draudimo sutartis.
Tai sujudino visą rinką. Antai vien „Swedbank Life Insurance SE“ trečiosios pensijų pakopos draudimo produktų pardavimas daugiau nei 2 kartus viršijo 2012 metų rezultatus.
Draudžia savo darbuotojus
Kad praėjusieji metai buvo labai sėkmingi gyvybės draudimo rinkai, pripažino ir SEB banko atstovas Arvydas Žilinskas. Pernai „SEB gyvybės draudimas“ sudarė 13 procentų daugiau sutarčių nei per 2012 metus.
„Teigiami pokyčiai finansų rinkose lėmė, kad klientai vis dažniau rinkosi investicinį gyvybės draudimą“, – sakė A.Žilinskas.
Kaip aiškino „ERGO Life Insurance SE“ Gyvybės draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse Aistė Rudžinskytė, praėjusiais metais juridiniai asmenys investicinio gyvybės draudimo sutarčių sudarė 56 proc., o fiziniai asmenys – 22 proc. daugiau nei 2012 metais.
„Galima teigti, kad investicinio draudimo srityje drąsiau į investavimą žvelgia įmonės, kurios draudžia savo darbuotojus“, – sakė A.Rudžinskytė.
Ankstesnio lygio nepasiekė
Vis dėlto požiūris į investicinius produktus vis dar yra atsargus. Pasak A.Rudžinskytės, šių metų pirmąjį ketvirtį naujų sutarčių sudaryta jau mažiau nei pernai.
„Tai gali būti susiję su neigiama patirtimi tiek dėl krizės, tiek dėl dabartinių politinių neramumų Europos rytuose.
Tai tikrai nepadeda kurti teigiamo regiono finansinio stabilumo įvaizdžio“, – teigė pašnekovė.
Todėl investicinio draudimo skvarba dar nepasiekė ikikrizinio lygio.
Anot draudikų, klientai pageidauja kuo daugiau saugumo ir garantijų, todėl prieš sudarydami sutartį atidžiau peržvelgia siūlomas investavimo programas ar kryptis.
Daugiau niekada. Šitaip dievagojosi investicinio draudimo sutartis sudarę klientai, kai krizės metu jų portfelio vertė krito dešimtimis procentų. Tačiau nesėkmės jau pamirštos.
Priežastis – mažos indėlių palūkanos
Rūta Medaiskytė
Investicijų banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė
„Investicinis draudimas – vienas taupymo būdų. Lietuvoje populiariausia taupymo priemonė yra indėliai, tačiau jų grąža šiandien itin maža. Todėl draudimo bendrovėms tai buvo puiki galimybė pasiūlyti alternatyvą, kur dėti pinigus.
Jei gyvybės draudimo siūlomi produktai susiję su investicijomis kapitalo rinkoje, ir grąža turi svyruoti labiau. Tačiau tiek gyvybės draudimo produktai, tiek trečiosios pakopos pensijų fondai yra ne trumpalaikio, o ilgalaikio investavimo produktai.
Tie, kurie nori mažiau rizikos, turėtų rinktis konservatyvų investavimą į išsivysčiusių valstybių vyriausybių obligacijas ar panašiai.“
