Vis dėlto, rodos, nei viena pusė neliko patenkinta: verslo atstovai norėjo liberalesnio kodekso, profsąjungos skundžiasi, kad liko daugybė neaiškumų, o teisininkas, Darbo teisės specialistas Nerijus Kasiliauskas pripažįsta – daug pakeitimų neveikia taip, taip buvo tikėtasi.
V.Sutkus: darbdavių lūkesčių kodeksas neatitiko
Nors prieš priimant naująjį Darbo kodeksą visuomenėje buvo kalbama, kad jis bus naudingesnis darbdaviams, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad darbdavių lūkesčių jis tikrai neatitiko.
Anot jo, naujasis Darbo kodeksas neatnešė praktiškai jokių permainų, nes jis labai nesiskyrė nuo senojo.
„Darbo kodeksas nebuvo kažkoks radikalus. Apie jį buvo daugiau kalbos, negu tikrų pasikeitimų.
Pirminis projektas, kurį buvo parengę mokslininkai, buvo gana progresyvus. Tačiau tuomet Seime prasidėjo ilga epopėja, susijusi su rinkimais ir kai kurių politikų populistiniais pažadais, kurie buvo duodami prieš rinkimus – visa tai lėmė, kad galutinai priimtas Darbo kodeksas liko panašus į senąjį“, – svarstė V.Sutkus.
Šalies verslo konfederacijos prezidentas liko nusivylęs naujuoju kodeksu, nes, pasak jo, prieš tai buvo daug kalbama apie darbo santykių liberalizavimą, tačiau dėl įvairių politinių batalijų nuostatos, kurios iš tiesų buvo liberalios, palaipsniui buvo naikinamos ir sugrįžo į buvusį lygį.
„Iš didelio debesies gavosi mažas lietus. Šiandien mūsų Darbo kodeksas dar yra gerokai griežtesnis negu senosiose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietija ar Belgija turi daug liberalesnį kodeksą nei Lietuva“, – kritikos negailėjo pašnekovas.
V.Sutkus išskyrė vienintelį teigiamą pasikeitimą – darbdaviai, remdamiesi naujuoju kodeksu, gali paprasčiau atleisti darbuotojus: „Kas yra gerai, tai šiek tiek supaprastinta atleidimo iš darbo tvarka, daugiau aš nematyčiau kažkokių teigiamų pasikeitimų kalbant apie verslo sąlygas, darbo vietos kainą, darbo jėgos mobilumą ir pan.“
Profsąjungos: palikta per daug neaiškumų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė rėžė dar atviriau. Jos teigimu, kaip ir prognozavo profsąjungų atstovai, taip ir nutiko – kodeksas neaiškus, kelia nemažai ginčų ir kai kurie jo punktai prieštarauja patys sau.
„Šį pavasarį atidžiai išanalizavome Darbo kodeksą ir jau pradėjome registruoti pataisas, nes yra daug neaiškumų, kuriuos reikia tikslinti. Man labai gaila, nes visos pataisos iš komitetų keliauja į Trišalę tarybą, tačiau joje viskas ir sustoja. Yra aiškiai pasakyta: kol Valstybinė darbo inspekcija neatlieka monotoringo, tol jokia pataisa nebus svarstoma. Mes jo laukiame tiesiog ištiestomis rankomis“, – kritikos negailėjo ji.
Profsąjungų pirmininkės teigimu, labiausiai ją šokiravo statistika dėl minimalios mėnesio algos (MMA), nes, anot jos, mūsų šalis pasiekė labai gerą rodiklį, kad MMA gauna tik 3 proc. žmonių, tačiau tai nebūtinai yra Darbo kodekso pasekmė.
„Kodekse yra kalbama apie tai, kad MMA turi būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, o už kvalifikuotą turi būti mokama daugiau. Mūsų darbdaviai šią situaciją labai gražiai apėjo – kas pridėjo eurą, kas 10 eur… Taip jie pagražino mūsų šalies statistiką, bet žmogus naudos iš to negavo“, – įsitikinusi pašnekovė.
I.Ruginienė teigė kartu su profesinėmis sąjungomis jau įregistravusi įvairias pataisas, pavyzdžiui, dėl punkto apie tai, kas turėtų būti įrašyta darbo sutartyje. Anot jos, naujajame kodekse sakoma, kad ten turi būti nurodytas darbo užmokestis, funkcijos ir darbovietė, tačiau nereikalaujama tikslaus jos adreso.
„Tai reiškia, kad, jeigu aš darbinuosi į kokią įmonę, kuri turi savo filialus visoje Lietuvoje, pagal Darbo kodeksą aš galiu parašyti, kad dirbu tiesiog toje įmonėje. Darbdaviui taip yra visiškai atrištos rankos kilnoti žmogų iš vienos vietos į kitą. Mes teikiame pataisas ir sakome, kad būtinai darbo sutartyje turi būti nurodyta, kur bus asmens darbo vieta. Atrodo, kad tai paprastas dalykas, bet žmogui jis yra labai svarbus ir gali labai paveikti jo visą darbą ir asmeninį gyvenimą“, – teigė profsąjungų pirmininkė.
Taip pat ji sakė sieksianti darbo laiko sąvokos pakeitimo, nes, pasak jos, yra neteisinga, kad Lietuvoje darbo laikas skaičiuojamas tik nuo paties darbo pradžios, nežiūrint į tai, kiek darbuotojui trunka pasiruošti darbo pradžiai.
Ji turėjo priekaištų ir darbo grafikams, kuriuos pagal naująjį kodeksą galima suderinti vos prieš 2 dienas.
„Mūsų manymu, ir vėl žiūrint į ES reikalavimus bei praktiką, tai taip pat pažeidžia žmogus teises, nes jis negali nieko planuotis. Tai – pernelyg trumpas laikas“, – tikino pašnekovė.
Ji pridūrė, kad Darbo kodeksas dar žadėjo, jog bus sukurta daug naujų darbo vietų, į šalį ateis investuotojai, atsigaus regionai: „Kol kas mes to nepastebėjome. Norėtųsi, kad kas parodytų, kur tos darbo vietos susikūrė.“
Profsąjungų pirmininkė minėjo, kad jai kaip niekam kitam nesunku pamatyti kodekso trūkumus, nes ji pati dalyvauja Darbo ginčų komisijoje bei yra susidūrusi su Informavimo ir konsultavimo procedūromis, „kurios lyg veidrodis parodo, kas yra ne taip“.
„Kai ateina žmogus su konkrečiu klausimu ir Darbo kodekse pradedame ieškoti, kaip jį išspręsti, tada pasimato, kad yra nemažai netobulumų. O kai konsultuojamės su teisininkais, kiekvienas teisininkas išaiškina savaip. Jeigu nėra vieningos nuomonės, tai reiškia, kad su dokumentu yra kažkas negerai. Svarbu, kad sąvokos būtų aiškios, taisyklės nustatytos ne su kažkokiais išvedžiojimais, kad visi žinotų, jog yra taip, o ne kitaip. Abiem pusėms gyvenimas būtų lengvesnis“, – įsitikinusi I.Ruginienė.
Teisininkas: ne viskas veikia kaip tikėtasi
Darbo teisės specialisto N.Kasiliausko nuomone, didžiausi pokyčiai susiję su kai kurių sričių nauja tvarka ir dokumentų tvirtinimu, o tai anksčiau nebuvo daroma. Dar viena naujovė, kuri anksčiau buvo neprivaloma – turėti darbo apmokėjimo sistemą, kurią, anot jo, dar ne visos darbovietės yra įvykdžiusios.
„Dar atsiranda toks naujas dalykas kaip privalomos Darbo tarybos, tačiau jų, kaip ir buvo tikėtasi, nėra išrinkta labai daug. Naujame kodekse įtvirtinta ir daug naujų darbo sutarčių, bet Darbo inspekcijos apžvalga rodo, kad jomis nelabai kas naudojasi, todėl kol kas jos lūkesčių nepateisino“, – komentavo specialistas.
Taip pat, teisininko teigimu, buvo mažinamos išeitinės išmokos todėl, kad darbuotojai esą savo noru nebūtų atleidinėjami iš darbo, nes 80 proc. atleidimų yra būtent tokių.
„Visi žino, kad dažnai darbdavys gražiai paprašo ir darbuotojas parašo prašymą bei negauna išeitinės išmokos. Buvo manoma, kad jas sumažinus, dažniau bus naudojama darbdavio iniciatyva ir jos bus mokamos. Bet statistika rodo, kad šis tikslas kol kas irgi nebuvo pasiektas ir procentai išlieka tie patys“, – aiškino teisininkas.
Pasak N.Kasiliausko, daug vilčių buvo dėta ir į darbo tarybų atsiradimą, buvo tikėtasi, kad jos vykdys informavimą, konsultavimą, užtikrins demokratiją darbo santykiuose, tačiau, anot jo, norint atstovauti darbuotojus, reikia turėti tam kompetencijos.
„Buvo siekta ir kad būtų pasirašoma daugiau kolektyvinių darbo sutarčių. Taip atitiktume Vakarų Europos modelį, kad darbas būtų kuo daugiau reguliuojamas sutartimis, o ne įstatymais. Bet jų skaičius, kaip rodo statistika, nedidėja, ir kyla tam tikrų neaiškumų sudarant tas pačias kolektyvines sutartis, nes jos galioja tik profesinių sąjungų nariams. Žinoma, dabar dar yra tik pereinamasis laikotarpis“, – kodekso spragas komentavo jis.
Teisininko teigimu, kol kas daugiausiai nesutarimų kyla dėl darbo laiko, nes pasikeitė jo principai, atsirado vidutiniškas 48 valandų per savaitę skaičiavimas, komandiruočių laiko skaičiavimas ir pan. Taip pat dažnai susiduriama su ginčais dėl kolektyvinių santykių.
„Kyla neaiškumų, kaip tas pasirašytas kolektyvines sutartis reikės taikyti profsąjungos nariams, kokios bus apmokėjimo sistemos... Nemažai nuostatų yra traktuojamos skirtingai, nes pats Darbo kodeksas naudoja daug vertinamojo pobūdžio sąvokų. Interpretacijos yra per daug skirtingos ir tai apsunkina situaciją tiek darbdaviui, tiek darbuotojui“, – tikino pašnekovas.
Investuotojų forumas: jaučiamas teigiamas poveikis
Visgi kalbėdami apie naujajį Darbo kodeksą skeptiški ne visi. Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors' Forum“ atstovų teigimu, investuotojų pasitikėjimo indekse po kodekso priėmimo darbo santykių reguliavimas nebelaikomas viena opiausių ir labiausiai pokyčių reikalaujančių sričių. Dabar ši problema užima nebe 1 vietą, kaip anksčiau, o ketvirtąją.
Vis dėlto, asociacija pripažįsta, kad buvo palikta ir tam tikrų spragų, nes naujasis Darbo kodeksas yra kompromisinis variantas.
„Natūralu, kad po tokių didelių pokyčių atsiranda vietų, kurias reikia taisyti. Investuotojų forumo darbo santykių darbo grupė yra surinkusi savo narių pastabas ir jas pateiks“, – teigė investuotojų atstovai.
Asociacijos teigimu, ji linkusi Darbo kodeksą vertinti teigiamai, nes, anot jos atstovų, kodeksas sukūrė palankesnę aplinką investuotojams Lietuvoje, o naujos reformos kuria geresnę aplinką ir lietuviams verslininkams bei šalies gyventojams.
Kas keitėsi?
Darbo kodekso pakeitimai buvo susiję su darbuotojų atleidimo terminais, išeitinėmis kompensacijomis, atostogomis, darbo sutarčių rūšimis, minimalios mėnesinės algos (MMA) mokėjimu, streikais ir kitokiu reguliavimu.
Kaip skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), nuo 2017 metų liepos 1 d. įsigaliojo nuostata, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą (anksčiau tokios nuostatos nebuvo).
Kasmetinių minimalių metinių atostogų trukmė – 20 darbo dienų (iki tol buvo 28 kalendorinės dienos). Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, dabar siekia 48 val. per savaitę; maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą, – ne ilgesnis kaip 12 val. per dieną arba 60 val. per savaitę. Iki tol maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, buvo 48 val. per septynias dienas.
Buvo įvestas naujas atleidimo iš darbo pagrindas – darbdavio valia. Šis atleidimas galimas dėl kitų priežasčių, nei atleidimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ir negalimas dėl diskriminacinių motyvų. Darbuotojas įspėjamas prieš 3 darbo dienas ir jam sumokama ne mažesnė kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
Taip pat sutrumpinti įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės: 2 savaitės, jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, ir 1 mėnuo, jei buvo dirbta ilgiau kaip vienerius metus; šie terminai priklauso ir nuo papildomų aplinkybių. Anksčiau galiojo 2 mėn. ir 4 mėn. atleidimo terminai.
Sumažintos išeitinės išmokos, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės: jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienerius metus – pusės mėnesio VDU dydžio išeitinė išmoka; jei daugiau kaip vienerius metus – 2 mėnesių VDU dydžio išeitinė išmoka; papildomai mokama išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo: 1, 2 ir 3 mėnesių VDU dydžio, atitinkamai už 5, 10 ir 20 metų nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.
Įtvirtinta, kad Darbo taryba yra privaloma, jeigu darbovietėje dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Jeigu darbovietėje daugiau kaip trečdalis darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo įmonės profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
