„Jau kuris laikas specialistai brėžia takoskyrą tarp senosios ir naujosios ekonomikos, - dėsto įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“, verslo analitikė Alina Rauktytė, - prie pastarosios priskiriamos tokios labai perspektyvios sritys kaip biotechnologijos, genų inžinerija; 3D spausdinimas, veiklos, susijusios su dalinimosi ekonomika (sharing economy), minios finansavimu (crowdfunding) , pagaliau informacinės ir telekomunikacijų technologijos, tarptautiniame veiklų klasifikatoriuje NACE užšifruotos raide J.“
Nuo senųjų atsilieka
Tačiau, kaip paaiškėjo žvilgtelėjus, kiek pastarojo J sektoriaus įmonės uždirba vienam savo samdomam darbuotojui, naujoji ekonomika kol kas nepasiekė tokio efektyvumo kaip, sakykim, energetika ar net sena kaip pasaulis prekyba. Štai, Statistikos departamento 2016 m. duomenimis, vienam informacijos ir ryšių sektoriaus, kuriame bene gausiausia naujoviškus verslus „sukančių“ kompanijų, darbuotojui Lietuvoje uždirbama tik 62,9 tūkst. eurų apyvartos, kai energetikoje vienam dirbančiajam tenka 180,8 tūkst. eurų, o didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 126,5 tūkst. eurų. Ir toliau pateikiami skaičiai yra 2016-ųjų metų.
Panaši situacija ir JAV. Iš penkiasdešimties didžiausias uždirbtas pajamas darbuotojui deklaravusių įmonių randame tik 2 iš IT šakos, užtat energetikų - net 23.
Viena to priežasčių – itin didelis naujosios ekonomikos kompanijų imlumas darbo jėgai, tiksliau, žmogiškajam intelektui. Rodiklį gali iškreipti ir paplitusi praktika naudotis kūrėjų iš išorės paslaugomis. Jie neįskaitomi į įmonės personalą, tačiau jų indėlis į apyvartą akivaizdus. Tad tuose šakos sektoriuose ar paskirose įmonėse, kur darbuotojų poreikis ar oficialiai įdarbintų asmenų skaičius yra mažesnis, įmonių efektyvumas dažnai yra didesnis. Įtakos turi ir verslo valdymo bei mokesčių optimizavimas.
Rekordininkių pakanka
Tačiau ir darbo rankoms bei intelektui imliose veiklose kai kurių įmonių vadovai įsigudrina uždirbti įspūdingas sumas.
Štai telekomunikacijų sektoriuje, kuriame susitelkusios įvairias ryšio (laidinio, belaidžio, mobilaus ir kt.) paslaugas teikiančios kompanijos, didžiausia apyvarta vienam darbuotojui blizga UAB „Mediafon Carrier Services“ (1,9 mln. eurų). Nuo jos nedaug teatsilieka UAB „Tele2“, jau seniai garsėjanti kaip labai efektyviai veikianti įmonė (1,6 mln. eurų). Kitos sektoriaus dalyvės su apyvarta vienam asmeniui nepriartėja net prie 0,6 mln. eurų.
Apyvartos vienam darbuotojui rodiklis aukštas ir duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusia veikla užsiimančiose įmonėse. Rekordininkė čia UAB „Diceusas“ iš Alytaus (1,1 mln. eurų). Įdomu, kad įmonėje ir dirba vienas asmuo. Kiek didesnėje, per 2016 m. vidutiniškai samdžiusioje 3,6 darbuotojo, išmaniosios įrangos namų automatizavimui tiekimu užsiimančioje UAB „Neo-connect“ vienam dirbančiajam teko 420,8 tūkst. euro, o elektroninės prekybos atsiskaitymų srityje veikianti UAB „Click2sell“ (4,8 darbuotojo) – 390,3 tūkst. eurų.
Personalo paradoksai
Kompiuterių programavimo veikloje sutinkame itin daug įmonių, kurių pajamos vienam darbuotojui siekia daugiau milijono eurų. UAB „Techsma“ 2016 m. vienam savo darbuotojui gavo 3,2 mln. eurų pajamų, kiek per 2 mln. uždirbo UAB „An-antik“, 1,3 mln. eurų pajamos dirbančiajam siekė ir bendrovėje „Cad360 group“. Netikėta, kad itin imliame protams sektoriuje tokias pajamas uždirbo įmonės, kuriose ir dirba po vieną darbuotoją. Iš paprastam skaitytojui žinomesnių ir daugiau personalo samdančių kompanijų galima paminėti UAB „Baltic Amadeus“, kuri vienam darbuotojui uždirbo 283,8 tūkst. eurų.
Gerokai mažesniu efektyvumu vienam darbuotojui gali pasigirti televizijos programų rengimo ir transliavimo veikla užsiimančios įmonės. Rekordininkė – du asmenis įdarbinusi UAB „Paprika“ kiekvienam iš jų uždirbo po 493 tūkst. eurų. Antrą vietą užėmė kur kas žinomesnė įmonė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (382,3 tūkst. eurų), trečioje pasiliko UAB „Kūrybos sodas“ (304,8 tūkst. eurų). Įdomu, kad iš radijo stočių didžiausią efektyvumą pasiekė UAB „Ultra Vires“ (271,5 tūkst. eurų).
Efektyviausios leidyklos ir filmų gamintojai
Leidybos sektoriuje dėl didžiausios apyvartos darbuotojui tarpusavyje rungiasi knygų ir kompiuterinių programų bei žaidimų leidybos įmonės. 2016 m. duomenimis, daugiausiai pajamų vienam darbuotojui gavo UAB „Gurtam“ ( 3,5 mln. eurų). Įdomu, kad 2016-aisiais joje dirbo 1 darbuotojas. Paminėtina, kad tokio pat pavadinimo įmonė, užsiimanti GPS sekimo sistemomis, veikia ir Minske, kur yra įdarbinusi 180 darbuotojų.
Aukščiausią vietą iš Lietuvoje žinomesnių įmonių užima „Alma litera“ (419,2 tūkst. eurų). Vieno garsiausių Lietuvos startuolių „Pixelmator“ efektyvumas matuojant pajamomis darbuotojui, siekia 83,6 tūkst. eurų.
Kino, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybos sektoriuje 2016 m. pajamomis darbuotojui išsiskiria Všį „Great Rocket“ (782,6 tūkst. eurų), UAB „Vabalo filmai“ (632,2 tūkst. eurų) ir prodiuserio R. Skaisgirio įmonė „Videometra“ (621,7 tūkst. eurų). Beje, iš šio trejetuko didžiausias vidutines algas moka „Videometra“, o „Great Rocket“ duomenų Sodra nepateikia, nes įmonėje šiuo metu dirba tik vienas darbuotojas.
