Tarptautinis valiutos fondas (TVF) spėja, kad į JAV ekonomiką recesija gali įsisukti per artimiausius trejus metus. JAV valdžios ekonomikos politiką vertinę ekspertai pažymėjo, kad ji statoma ant 2020-aisiais prasidėsiančios etapinės mokesčių konsolidacijos. Tais metais laukiama monetarinės politikos sugriežtėjimo piko.
TVF vertinimu, tai lems 1,5 proc. punkto – iki 1,5 proc. – sulėtėsiantį ekonomikos augimą. Šiemet tas pats TFV prognozuoja, kad JAV ekonomika kils 2,9 proc., kitąmet – 2,7 procento. „Tačiau ši prognozė gali pasirodyti pernelyg optimistinė“, – teigiama TVF pranešime.
JAV rūpesčiai susiję ir su padidintomis valstybės investicijomis ekonomikai stimuliuoti. Tai ir korporatyvinių mokesčių sumažinimas nuo 35 iki 20 proc., ir biudžeto išlaidų gynybai nei infrastruktūrai didinimas. Jau šiandien JAV ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma – per 21 trln. JAV dolerių. Anot TVF, labai realu, kad jau 2019 m. JAV federalinio biudžeto deficitas viršys 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai kone dukart daugiau nei deficitas, kuris buvo vos prieš trejus metus, rašo gazeta.ru.
„Pasirinktas finansinis kelias JAV ir daugeliui jų prekybos partnerių duos trumpalaikį impulsą. Tačiau tuo pat metu tai išplės būsimų rizikų diapazoną ir apimtis tiek JAV, tiek pasaulio ekonomikai“, – įsitikinę TVF atstovai.
JAV finansų ministerija su TVF išvadomis nesutinka. „Vertiname TVF darbą, tačiau mūsų ilgalaikės ir trumpalaikės prognozės skiriasi. Manome, kad mūsų politika, įskaitant numatytas mokesčių reformas ir našumą padidinsiančias reguliavimo priemones, lems tvaresnį ekonomikos augimą“, – teigiama vyriausybės atsakyme.
Po tokio JAV finansų ministro atsakymo TVF vadovė Christine Lagarde replikavo: „Atvirai sakant, tikiuosi, jis teisus“.
Tuo metu pati Ch.Lagarde aiškino, jog padidėjęs biudžeto deficitas gali išauginti infliaciją ir lemti griežtesnę Federalinės rezervų sistemos politiką. Šiemet Federalinė rezervų sistema jau dusyk didino paskolų palūkanas. Pastarąjį kartą tas padaryta birželio 13-ąją, kai palūkanos nuo 1,75 proc. buvo padidintos iki 2 procentų.
Greitesnis bazinių palūkanų kilimas gali lemti didesnį nestabilumą tiek JAV, tiek ir užsienio rinkose. Pasak Ch.Lagarde, tai jau dabar pastebima kai kuriose besivystančiose rinkose.
Padidėjusios palūkanos gali lemti, jog užsienyje investuoti JAV pinigai grįš į tėvynę.
Išaugusios biudžeto išlaidos gali lemti didesnes importo apimtimis, išaugusį prekybos deficitą ir esamų įplaukų iš užsienio deficitą bei stipresnį JAV dolerį.
Visa tai provokuoja globalų disbalansą.
Kad prekybos deficitas nedidėtų, D.Trumpas ėmė kelti importo mokesčius. Pirmasis žingsnis buvo nuo 10 iki 25 proc. padidinti tarifus plienui ir aliuminiui. Tai lėmė atsakomuosius ES, Kanados ir Meksikos veiksmus. Birželio 15-ąją padidinti muito mokesčiai 50 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos.
D.Trumpas apkaltino Pekiną technologijų vagystėmis. Kinija savo ruožtu prakalbo apie atsakomuosius veiksmus.
Akcijų rinkos „BKS Broker“ ekspertė Oksana Cholodenko teigia, kad iš prekybos karo pačios JAV gali pasitraukti nugalėtos: infliacija kyla, perkamoji galia mąžta, o Federalinė rezervų sistema gaus naują argumentą, dėl ko verta ir vėl sugriežtinti savo politiką.
TVF neramina ir protekcionizmas. Ch.Lagarde teigia, kad tikėtinas tiesioginis abipusių prekybos muitų efektas duos 0,1-0,2 proc. sulėtėsiantį pasaulio ekonomikos augimą.
„Tai kur kas sudėtingiau įvertinti žalą investuotojų pasitikėjimui. Jau dabar stebime, kad, tarkime, investicijos iš Europos, sumažėjusios. Sumenkęs pasitikėjimas duos kur kas didesnį efektą, kurį skaičiais sudėtinga perteikti. Tačiau jį pajus visi proceso dalyviai“, – prognozuoja TVF vadovė.
Sukelti recesiją gali ir finansų rinkų griūtis. Iš pirmo žvilgsnio čia viskas lyg ir neblogai. Tačiau ekspertai įžvelgia didesnių rizikų: Federalinės rezervų sistemos bazinių palūkanų didinimas ir išsipūtusi valstybės skola lems tai, jog padidės JAV iždo obligacijų pelningumas.
Yra tokia teorija: skirtumas tarp 10 metų iždo obligacijų pelningumo normos ir federalinių fondų normos, jei ir toliau tęsis Federalinės rezervų sistemos politika, iki 2019 m. vidurio priartės prie nulio.
O visos krizės 50 pastarųjų metų įvykdavo po metų dvejų, kai skirtumas persirisdavo į neigiamą pusę. Tad, pagal pesimistinį scenarijų, krizė prasidės 2020 metais, optimistinius atveju – 2021 metais. Tai visiškai sutampa su pesimistiniu TVF scenarijumi.
Vis dėlto krizė gali įvykti kur kas anksčiau ir be įspėjimo. Daugelis analitikų atkreipia dėmesį, kad technologinių bendrovių akcijos pervertintos. Kapitalizacija siekia piką, o esant tokiai padėčiai griūties reikia laukti kiekvieną minutę.
Repeticija įvyko šių metų vasario pradžioje. „Dow Jone“ indeksas per vieną prekybos sesiją pirmą sykį nuo 2011 m. smuko 4,6 proc., „S&P“ – 4 proc., o „Nasdaq“ – 3,8 procento.
Įdomu tai, kad, kaip skelbė kanalas CNBC, fundamentalių priežasčių tokiam smukimui nebuvo. O vien vasarį amerikiečių kompanijos neteko 1 trln. JAV dolerių rinkų kapitalizacijos.
