Milijonas darbuotojui: kiek efektyvios lietuviškos įmonės

„Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, parodo, kiek produktyvi yra įmonė ir kaip efektyviai ji panaudoja turimus išteklius, – aiškina įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – JAV kompanija „Craft“, išanalizavusi didžiausių JAV kompanijų S&P 500 sąrašo duomenis, nustatė, kad daugiausiai pajamų vienam įmonės darbuotojui vidutiniškai teko energetikos sektoriuje, mažiausiai – pramonėje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis didžiausia vidutine 2016 m. apyvarta vienam darbuotojui, atmetus finansų sektorių, išsiskyrė taipogi energetikos įmonės, o mažiausia – teikiančios apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Dar mažiau pajamų teko švietimo sektoriaus įmonėms, tačiau tyrime jų neliesime, nes didžioji jų dalis nėra komercinės. Dėl verslo specifikos taip pat neanalizavome finansų ir draudimo sektoriaus įmonių.“

Bet jeigu imsime po dešimt konkrečioje Lietuvos ūkio šakoje registruotų įmonių, kurios 2016 m. turėjo didžiausią apyvartą ir nebuvo nuostolingos, įspūdingiausiomis pajamomis – 112,7 mln. eurų – vienam darbuotojui galėtų pasigirti perdirbtų aliejinių produktų didmena užsiimanti UAB „Aliejynas“. Tiesa, įmonėje ir yra tiktai vienas darbuotojas. Verslų, kur vienam ar keletui dirbančiųjų tenka milijoninės sumos, Lietuvoje galima rasti ir daugiau.Ypač tai pasakytina apie pagrindinių buveinių ir verslo konsultavimo sektorių. Štai bendrovė „Achemos grupė“ vienam darbuotojui uždirbo 17,4 mln. eurų apyvartos,  „Koncernas SBA“ rodiklis siekė 5,8 mln. eurų, o „Koncernas Vikonda“ –  15,6 mln. eurų. 

Siekdami optimizuoti mokesčius ir verslo valdymą, Lietuvos verslininkai holdinginių kompanijų yra pristeigę ir kitose ūkio šakose.  Tad dažnai gali būti, kad didžiulės pajamos vienam darbuotojui reiškia, jog prieš mus – įmonių grupę valdanti ir visas grupės pajamas ar net pelną akumuliuojanti bendrovė. Apyvarta vienam darbuotojui gali būti didesnė ir dėl veiklos specifikos. Pavyzdžiui, aptarnavimo versluose žmogaus rankų poreikis kur kas didesnis nei, tarkim, energetikoje ar didmeninėje prekyboje. 

Būtent didmeninėje prekyboje, pirmajame trejetuke, be jau minėto „Aliejyno“, randame ir daugiau itin mažai personalo turinčių įmonių, kurių apyvarta vienam darbuotojui stulbina. Štai medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių prekybos UAB „Nord Projects“ vieninteliam darbuotojui tenka 29,1 mln. eurų, o greito apyvartumo prekėmis prekiaujančios UAB „TRT-trade“ – 28,6 mln. eurų metinės apyvartos. Nors vidutinės pajamos, tenkančios vienai šio sektoriaus įmonei, anot Statistikos departamento, sudaro tik 126,5 tūkst. eurų.

Energetikos sektoriuje daugiausiai pajamų vienam darbuotojui 2016 m. generavo UAB „Inter RAO Lietuva“ (5,6 mln. eurų) ir UAB „Elektrum Lietuva“ (3,6 mln. eurų). Šiame sektoriuje dirbančiajam teko vidutiniškai teko 180,8 tūkst. eurų apyvartos.

Iš žemės ūkiu, gyvulininkyste ir miškininkyste užsiimančių verslų didžiausia apyvarta vienam dirbančiajam išsiskiria kooperatyvas „Agroaves Group“ (2,4 mln. eurų darbuotojui). Kasyboje ir karjerų ekploatavime – AB „Dolomitas“ (185,8 tūkst. eurų). Dirbančiam šioje šakoje vidutiniškai tenka tik 72,9 tūkst. eurų. Apdirbamoje gamyboje didžiausia apyvarta darbuotojui gali pasigirti AB „Orlen Lietuva“ (2,4 mln. eurų),  kai sektoriaus vidurkis siekia 83,3 tūkst. eurų.

Iš vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo įmonių didžiausiomis pajamomis vienam darbuotojui gali pasigirti Všį „Užstato sistemos administratorius“ (822,6 tūkst. eurų) ir UAB Kuusamet (558,8 tūks. eurų), kai visos šakos vidurkis 2016 m. sudarė 43,3 tūkst. eurų.

Statyboje daug rankų darbo, todėl vidutine apyvarta vienam darbuotojui (42 tūkst. eurų) sektorius nespindi. Tačiau nėra ko skųstis AB „Panevėžio statybos trestas“, kurio darbuotojui tenka 537,9 tūkst. eurų įmonės pajamų, o UAB „Axis technologies“ šis rodiklis siekia 326,3 tūkst. eurų. Transporto ir saugojimo veiklos rekordininkė yra UAB „Girteka Logistics“ (983,7 tūkst. eurų). Vidutinis šio sektoriaus įmonių rodiklis –  67,8 tūkst. eurų.

Maitinimo ir apgyvendinimo kompanijos pagal vidutines pajamas darbuotojui (18,97 tūkst. eurų) dalinasi paskutines reitingo vietas, tačiau UAB „Karolinos turas“ sugebėjo vienam darbuotojui pasiekti net 175,9 tūkst. eurų apyvartą. Antroje vietoje – UAB „Viešbutis Lietuva“ su 57,2 tūkst. eurų, o trečioje – McDonald’s restoranus Lietuvoje valdantis “Premier Restaurants” (30,7 tūkst. eurų).

Informacijos ir ryšių sektoriaus įmonės tiek Lietuvoje, tiek ir JAV, pagal uždirbtas pajamas vienam dirbančiajam kiek netikėtai atsidūrė arčiau sąrašo pabaigos. Vis dėlto bendrovės „Mediafon Carrier Services“ 2016 m. apyvarta vienam darbuotojui siekė beveik 1,8 mln. eurų. O jei imsime dešimt didžiausią apyvartą turėjusių tik programavimo kompiuteriais įmonių, daugiausiai pajamų vienam darbuotojui uždirbo UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ (81,9 tūkst. eurų) ir UAB „Baltnetos komunikacijos“ (64,7 tūkst. eurų). Nors skaičiavimo metodikos, rinkų išsivystymo lygis ir apskaitos standartai gerokai skiriasi, imkim ir palyginkim: JAV milžinės „Apple“ šis rodiklis siekia 1,9 mln. dol (apie 1,8 mln. eurų), o „Microsoft“ – 748 tūkst. dol. (apie 710 tūkst. eurų).

Administracinėje ir aptarnavimo veikloje vidutinė apyvartos dalis, tenkanti vienam darbuotojui, siekė kuklius 30,2 tūkst. eurų, tačiau bendrovėje „Hoegh LNG Klaipėda“, kuri Lietuvai nuomoja suskystintų dujų laivą „Independence“, kiekvienam iš trijų  jos darbuotojų teko 16,9 mln. eurų, antrą vietą su 3,2 mln. eurų užėmė UAB „ME trailers“, užsiimanti sunkiasvorių variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamąja nuoma.

Meninės, pramoginės veiklos ir poilsio organizavimo sektoriuje į TOP trejetuką pagal veiklos efektyvumą pateko tik loterijas ar azartinius lošimus organizuojančios kompanijos. UAB „Olifėja“ apyvarta vienam darbuotojui 2016 m. viršijo 4 mln. eurų. Nuo jos nedaug atsiliko UAB „Euloto“ (3,6 mln. eurų). Trečioje vietoje su 632 tūkst. eurų įsitaisė UAB „Top Sport“. Įdomu, kad Statistikos departamento paskaičiuota vidutinė apyvarta vienam šio sektoriaus darbuotojui, buvo gana solidi ir sudarė 76,5 tūkst. euro.