Net trečdalis Lietuvos įmonių, ataskaitos duomenimis, patiria labai neigiamą vėluojančių atsiskaitymų poveikį jų plėtrai. Šiuo požiūriu prastesnė situacija iš 29 tirtų Europos valstybių yra tik nuo Eurozonos finansų krizės vis dar sunkiai atsigaunančioje Graikijoje, kur net septynių iš dešimties įmonių plėtrą stabdo vėluojantys mokėjimai. Tuo metu visoje Europoje tik 16 proc. įmonių atskleidė apie neigiamą vėluojančių mokėjimų poveikį jų galimybėms vykdyti plėtrą.
„Nors dėl gerėjančios ekonominės situacijos visoje Europoje atsiskaitymų terminai pamažu trumpėja, Lietuvoje stebima priešinga tendenciją, kuri turi įtakos ir šalyje veikiančių verslų galimybėms vykdyti plėtrą bei lemia veiklos nuostolius. Vėluojantiems mokėjimams ypatingai jautrus yra smulkus ir vidutinio dydžio verslas, kuris svarbus kiekvienos šalies ekonomikai. Dėl to būtina skatinti įmonių mokestinę drausmę, o pačioms įmonėms ieškoti būdų sklandiems finansų srautams užtikrinti“, – sako „Intrum“ vadovė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad esant stabiliai ekonominei situacijai ir geriems įmonių veiklos rodikliams, netrūkstant apyvartinių lėšų dalis bendrovių paprasčiausiai neskiria didelio dėmesio laiku atliekamiems mokėjimams. Vis tik likvidumo valdymas, ekonomisto teigimu, įmonėms yra svarbus bet kurioje ekonomikos ciklo fazėje, nes ūkio augimui sulėtėjus finansų srautų nesusitvarkę verslai gali susidurti su rimtomis problemomis.
„Nemokumas tokioms įmonėms, be abejo, yra blogiausias galimas scenarijus. Kalbant apie verslo plėtros galimybes, laiku gaunami mokėjimai yra svarbiausi tiems verslams, kurie negali ar nenori naudotis kitais rinkoje esančiais finansiniais instrumentais savo veiklos apimtims plėsti. Tokiu atveju nesubalansuoti finansiniai srautai gali iš tiesų apriboti įmonių plėtrą“, – sako Ž. Mauricas.
Ataskaitos duomenimis, verslo-vartotojų segmente klientų atsiskaitymai su įmonėmis Lietuvoje vidutiniškai trunka 25 dienas, verslo-verslui segmente – 30 dienų. Pirmuoju atveju, lyginant su praėjusiais metais, atsiskaitymų trukmė išaugo beveik dvigubai (92 proc.), antruoju – 15 proc.
Ilgiausiai mokėjimai Lietuvoje užtrunka tarp viešojo sektoriaus įmonių, kur vidutinis apmokėjimo terminas siekia 32 dienas. Nuo praėjusių metų jis pailgėjo 4 dienomis ir viršijo ES Pavėluoto mokėjimo direktyvoje numatytą viešojo sektoriaus įmonėms privalomą maksimalų 30 dienų mokėjimo terminą.
Dažniausia vėluojančių mokėjimų priežastis, Lietuvos įmonių vertinimu, yra finansiniai sunkumai, su kuriais susiduria mokėtojai. Taip pat perlaidos dažnai užtrunka ir dėl klientų negebėjimo efektyviai administruoti savo mokėjimus.
Bendrovės „Intrum“ Europos mokėjimų ataskaita parengta 29 Europos valstybėse apklausus beveik 10 tūkst. įmonių atstovų, užimančių finansų vadovo ar panašaus pobūdžio pareigas. Kiekvienais metais atliekama apklausa siekiama išsiaiškinti Europos verslų finansinę sveikatą ir mokestinio elgesio tendencijas.
