„Lietuva, kaip ir bet kuri kita šalis, žiūri į visą derybinį paketą. Manau, kad bus kalbama ne tik apie sanglaudos lėšas, bet ir tolesnį Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą, paramą žemės ūkiui – išmokų ūkininkams sulyginimą su Europos Sąjungos narių senbuvių gaunamomis išmokomis, paramą infrastruktūros jungtims, pasienio apsaugai ir panašiems dalykams“, – LRT radijui sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak jo, pagrindinis Lietuvos argumentas derybose dėl sanglaudos lėšų buvo ir yra susijęs su tuo, kad šalies ekonominio išsivystymo lygis išlieka mažesnis nei ES vidurkis.
„Tai yra tradicinis argumentas, ši parama turėtų prisidėti prie spartesnio šalies ekonomikos augimo. Iš dalies dėl spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo nei vidutiniškai Europos Sąjungoje Lietuvai vien dėl statistinių priežasčių ateityje ši parama turėtų mažėti, nes kuo turtingesnė šalis darosi, tuo ji mažiau turėtų pretenduoti į šitą paramą“, – aiškino R.Vilpišauskas.
Buvusi finansų ministrė, parlamentarė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva bandys pasinaudoti šalies padalinimu į du statistinius regionus – Vilniaus, kur išsivystymas viršija ES vidurkį, ir likusios Lietuvos.
Anot parlamentarės, tai derybose gali tapti svarbiu argumentu, tačiau jis taip taip pat parodo ir ES paramos lėšų panaudojimo problemas Lietuvoje.
„Akivaizdu, kad ankstesniais periodais gauta finansinė parama tik pagilino tą (regionų – BNS) dinamikų atotrūkį, nepaisant to, kad tų pinigų ir regionams buvo skirta. Faktas tas, kad ta parama daugiausia koncentravosi į tokius arba grožio dalykus, arba kitus dalykus, kurie tikrai nekuria gero impulso ekonomikai. Čia mes galime tą pastabą atgal gauti, (...) kad mažai buvo padaryta, kad tie skirtumai paramos lėšomis būtų sumažinti“, – LRT radijui sakė I.Šimonytė.
Tiek R.Vilpišauskas, tiek I.Šimonytė teigė, kad tolesnės derybos tiek dėl sanglaudos politikos lėšų, tiek dėl bendro ES biudžeto bus nelengvos.
„Čia daugiausia lems Europos Sąjungos valstybių vadovų susitarimas, o ginčų bei diskusijų yra labai daug. Ne tik dėl Sanglaudos lėšų sumažinimo Vidurio ir Rytų Europos šalims, tokioms, kaip Lietuva, bet ir dėl įvairių kitų klausimų – kaip padengti maždaug 10-12 mlrd. eurų trūkumą, kuris turėtų susidaryti Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, kaip reaguoti į vadinamus svarbiausius iššūkius, migracijų, sienų apsaugą, gynybos politikos priemonių integravimą ir panašius dalykus“, – teigė R.Vilpišauskas.
„Akivaizdu, kad diskusijos negali nebūti aštrios, juo labiau kad per tą laiką tokios šalys kaip Lietuva perlipo per vadinamąjį sanglaudos slenkstį. Akivaizdu, kad diskusija dėl Europos Sąjungos biudžeto kaip ir visada nebus lengva, o dabar ji bus dar sunkesnė dėl to, kad aplinka gana smarkiai pasikeitė nuo pastarųjų derybų“, – pabrėžė I.Šimonytė.
2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete EK Lietuvos regioninei plėtrai antradienį pasiūlė skirti 6,359 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9 proc. mažiau nei 2014-2020 metais (7,3 mlrd. eurų).
Pasak Finansų ministerijos pranešimo, Lietuvai skirta parama mažėtų 11 proc. iki 5,6 mlrd. eurų (2018 metų kainomis). Panašiai parama mažės ir kai kurioms kitoms šalims – Estijai, Slovakijai, Čekijai, Maltai, Lenkijai ir Vengrijai.
Toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas.
