Profesinis mokymasis turi tapti gero darbuotojo rutina
„Darbo rinkoje jau dabar didžiausią dalį sudarant Y kartai bei ateinant naujai Z kartai, darbdaviai priversti susitaikyti su pakitusia lojalumo samprata, nes šių kartų ištikimybė darbovietei visiškai kitokia nei X kartos atstovų. Dabartinių darbuotojų pagrindinis keliamas reikalavimas darbui – galimybė tinkamai išnaudoti visas savo turimas kompetencijas ir mokytis profesinių paslapčių iš kolegų bei vadovų. Ilgametė darbo patirtis nebėra pagrindinis gero darbuotojo apibūdinimas, nes dabar pranašesni tie, kurie sugeba greitai įgyti naujų žinių ir jas nuolat atnaujina. Kad komanda spėtų koja kojon su rinkos naujovėmis ir būtų pajėgi vykdyti jai iškeltus tikslus, kiekvienas jos narys turi nuolat tobulėti tiek įmonės, tiek savo iniciatyva. Gera pripažinti, kad nauja karta šias galimybes pilnai išnaudoja“, – apie darbo rinkos specifiką pasakoja V. Pipirė.
Tai patvirtina ir 2017 m. „Delloite“ atlikto milennium kartos tyrimo duomenys: 30 šalių apklausus daugiau nei 8 tūkst. šios kartos atstovų paaiškėjo, kad didžiausią įspūdį jauniems darbuotojams kelia įmonės suteikiamos galimybės nuolat tobulėti ir ugdyti profesinius įgūdžius. Kaip didžiausią įmonės vertybę tai nurodė 31 proc. apklaustųjų. Tyrimo metu paklausus, kokį patarimą jie duotų po jų ateisiančiai kartai, milennium atstovai dažniausiai nurodė nuolatinį tobulėjimą ir mokymąsi iš kitų – anot jų, tai pagrindinė savybė, leidžianti pasiekti norimą karjerą.
Pasak „Mokilizingo“ personalo vadovės V. Pipirės, norint rinkoje išlikti paklausiam, nebepakanka bazinių žinių – kad galėtum geriau realizuoti savo karjeros planus, būtina sekti visas profesinės srities naujienas ir nuolat atnaujinti savo įgūdžius, tai netgi turėtų tapti savotiška rutina. Pasak jos, tik taip galima tapti geidžiamu darbuotoju, ieškomu geidžiamo darbdavio.
Tiesa, norintys profesiškai tobulėti darbuotojai dažnai susiduria su sunkumais rinkdamiesi iš siūlomų mokymų gausos. Tad kuriuos mokymus pasirinkti? Kaip teigia personalo specialistė V. Pipirė, svarbiausia aiškiai įsivardyti, dėl kokių priežasčių norima kursus lankyti – įgyti žinių ar gauti sertifikatą. Pasak jos, Lietuvoje dažniausiai klaidingai sertifikato turėjimo faktas prilyginamas turimoms kompetencijoms, nors realybėje tai nebūtinai sutampa.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis profesiškai naudingus mokymus?
Užuot aklai naršius internete, pirmiausia reikėtų įsivardyti, kokios srities mokymų reikia, ir įvairiuose socialiniuose tinkluose ieškoti būtent tokių profesinių grupių. Taip ne tik bus galima sužinoti apie aktualius rinkoje siūlomus kursus, bet ir išgirsti juose apsilankiusių žmonių nuomones bei vertinimus – tai padės apsispręsti, ar pasirinkti mokymai tikrai leis profesiškai tobulėti.
Ir svarbiausias kriterijus – žinių perteikimo forma, todėl, pasak V. Pipirės, taupantys laiką „Mokilizingas“ specialistai renkasi vis populiaresnius audio mokymus, kuriuos galima klausyti pakeliui į darbą ar komandiruočių metu traukiniuose ir lėktuvuose. Sparčiai tarp jų populiarėja ir mikromokymai – trumpi mokymai, leidžiantys atnaujinti žinias labai specifinėse srityse, bei personalizuoti mokymai, kai besimokantieji gauna jiems pritaikytą turinį, padedantį spręsti tuo metu aktualias problemas.
Kaip teigia V. Pipirė, darbe ji dažnai sulaukia klausimų iš kolegų, į ką derėtų atkreipti dėmesį renkantis tobulinimosi kursus, tad dažniausiai patardama išskiria šiuos niuansus:
· Tikslas: aiškiai įvardinkite, kur ir kaip pritaikysite kursuose įgytas žinias, taip pat atsakykite į klausimą, kaip tai pagerins jūsų dabartinę padėtį – atlyginimą, kompetencijas, reputaciją ir pan.
· Skiriamas laikas: įvertinkite, kiek laiko galite skirti mokymams. Dažnai žmonės, rinkdamiesi tęstinius mokymus sertifikatams gauti, pervertina savo laiko galimybes – gerai pagalvokite, kada galėsite mokytis ir atlikti namų darbus (prieš darbą, po darbo, savaitgalį ir pan.).
· Mokymosi stilius: ne visi žino, koks yra jų mokymosi stilius ir kas juos geriausiai motyvuoja mokytis. Pavyzdžiui, dažnas mano, kad nuotolinis mokymasis jiems tinka, tačiau neapsvarsto, kad dirbant per atstumą pritrūks motyvacijos atlikti užduotis. Tad reiktų atsakyti sau į klausimą, kas jums yra didžiausia paskata mokytis – gal tai konkurencija ar rungtyniavimas, kas greičiau ar geriau atliks užduotis, gal lektoriaus autoritetas, o gal galimybė dalintis nuomone ar žiniomis grupėje ir pan.
· Kultūrinis atitikimas: jeigu mokymai yra vedami lektoriaus, prieš pasirenkant kursus reikėtų pasidomėti ir įvertinti jo asmenybę bei dėstymo stilių. Net įdomiausias temas gali „sugadinti“ jums pagal temperamentą netinkamas dėstytojas ar jo mokymo metodika.
· Ką suteikia mokymai: prieš pradedant lankyti ilgalaikius kursus, reikia pasidomėti galimybe artimiau su jais susipažinti. Jei tai lektoriaus vedami mokymai, galima nueiti į programos pristatymą ir užduoti visus rūpimus klausimas pačiam lektoriui; jeigu tai internetiniai mokymai, pasidomėkite, ar yra bandomoji versija. Tai padeda nuspręsti, ar kursai atitiks jūsų lūkesčius ir ar nešvaistysite savo energijos, finansų bei laiko veltui. Išsirinkę mokymosi įstaigą, pasidomėkite, ar ji suteikia visą mokymams reikalingą medžiagą bei įrangą.
· Rinkimasis iš kelių: prieš pasirinkdami kursus, įvertinkite bent kelis paslaugos teikėjus. Palyginkite lektorių kompetenciją toje srityje: išsilavinimą, profesinę patirtį, kaip jie komunikuoja viešojoje erdvėje, kokia yra buvusių mokinių patirtis ir pan. Taip pat palyginkite kursų kainą, trukmę ir jų kuriamą papildomą vertę: ar baigę kursus gaunate sertifikatą, ar jis galioja užsienio šalyse, ar gaunate nemokamas konsultacijas po mokymų, ir kitką, kas jums yra aktualu.
