Iš viso prezidento įsake – 12 nacionalinių programų nuo švietimo, sveikatos apsaugos iki tarptautinių kooperacijų ir eksporto.
Šių sumanymų vertė nenurodyta. Anksčiau minėtos 8-10 trln. rublių sumos.
Tik ekspertai gana skeptiškai vertina galimybes pasiekti nurodytus tikslus.
2017-aisiais, lyginant nominalųjį bendrąjį vidaus produktą (BVP), Rusija pasaulyje buvo šešta. Prieš ją rikiavosi JAV, Kinija, Japonija, Vokietija ir Didžioji Britanija. Tą pačią šeštąją vietą Rusija pernai užėmė ir pagal perkamosios galios paritetą. Čia stipriausiųjų šalių penketukas toks: Kinija, JAV, Indija, Japonija ir Vokietija.
Kadangi prezidento dekrete nenurodyta, kokiomis priemonėmis siekti tikslų, vyriausybei greičiausiai teks pasistengti iš reitingų eliminuoti „silpniausiąją“ – Vokietiją. Uždavinys absoliučiai neįprastas, rašo gazeta.ru.
Ne ką menkesni iššūkiai vykdančiosios valdžios laukia ir kalbant apie gyvenimo kokybės didinimą. Tarp jų – V.Putino jau įvardinti tikslai didinti gyventojų skaičių ir pasiekti, kad gyvenimo trukmė siektų 78-erius. Žvelgiant dar toliau, iki 2030-ųjų šis rodiklis turėtų pasiekti 80 metų.
Vyriausybei teks rasti būdų skurdą sumažinti pusiau ir pasistengti, kad kasmet gyvenimo sąlygos būtų pagerintos ne mažiau nei 5 mln. šeimų (manoma, kad gyvenamojo būsto per metus bus pastatoma bent 120 mln. kv. metrų). Beje, nurodyta, kad būsto paskolos palūkanos turi būti mažesnės nei 8 procentai. Tačiau specialistai sako, kad, norint pasiekti tokį efektą reikia, kad visiems gyventojams paskolos būtų teikiamos su ne didesnėmis nei 6 proc. palūkanos.
Sveikatos apsaugos srityje nurodyta panaikinti kadrų trūkumą ir ne menkiau nei keturiskart padidinti medicinos paslaugų eksportą.
Kalbant apie mokslo sritį, V.Putinas čia iškėlė tikslą, kad Rusija patektų į mokslo tyrimais stiprių valstybių penketuką. Pagal sumanymą, bus įsteigta ne mažiau nei 15 mokslo centrų, kurių esmė – integruoti universitetus ir mokslo tyrimų organizacijas.
Visos šios programos gaus finansavimą iš papildomų įplaukų į biudžetą. Taip nurodė pats V.Putinas. Vienas finansavimo šaltinių – didėsiančios BVP pajamos. Tačiau tam, kad sumanymas taptų realus, reikia, jog ekonomikos augimas pasiektų 6 proc., kai dabar jis – 1,5 procento. Įdomu tai, kad vidutiniškai pasaulyje šis rodiklis siekia 3,5 procento. Tad Rusijos užmačios sunkiai įgyvendinamos.
„Realu būtų skaičiuoti, kad šiemet ir kitais metais BVP augimo tempas optimistiniu vertinimu neviršys 2-2,3 procento. Patrigubinti augimo tempą artimiausiais metais neįmanoma“, – komentavo „Teletrade“ analitikas Markas Goihmanas.
Kad atsirastų lėšų, reikia kardinaliai padidinti biudžeto įplaukas, kurias reikėtų perskirstyti socialinei sričiai ir infrastruktūrai. Tik esant ribotam ekonomikos augimui tų kelių įplaukoms padidinti nėra daug – mokesčių kėlimas ir paskolos. Tad apskritai vertinant, kaip teigė M.Goihmanas, piniginių įplaukų šaltiniai nėra aiškūs.
„Aukštosios ekonomikos mokyklos“ atstovas Valerijus Mironovas atkreipė dėmesį, jog iš esmės dekretas suformuluotas raštingai. Tai – makroekonominis stabilumas, mažesnė nei 4 proc. infliacija, investicijos į žmogiškąjį kapitalą.
„Tačiau tai nepaskatins ekonomikos augimo. Bus stabilumas, tačiau toks, kaip kapinėse“, – pastebėjo ekonomistas.
Pernai Rusijos ekonomikos augimas siekė 1,5 procento. Vienas šio augimo procentas siejamas su pozityviais lūkesčiais dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią ir viltimis, jog bus atšauktos sankcijos. O taip pat – infrastruktūriniais projektais, vienas kurių – didžiulės tilto Kryme statybos.
Kalbėdamas apie tikėtiną šių metų šalies ūkio augimą, V.Mironovas nebuvo toks optimistiškas. Jis mano, kad rodiklis sieks vos 0,5 procento.
Ekonomisto teigimu, ekonomikos augimą stimuliuotų išsami eksporto palaikymo programa: jei nepavyktų susitarti su partneriais Europoje, galbūt, siūlo V.Mironovas, vertėtų atsigręžti į Aziją ar Lotynų Ameriką.
Ekonomikos mokslų daktaras Sergejus Smirnovas siekį per pusę sumažinti skurdą vertina kaip labai ambicingą tikslą. Jei būtų nuspręsta iš esmės kelti biudžetininkų atlyginimus, tą būtų galima padaryti atspausdinus daugiau pinigų. Tačiau čia neišvengiamai reikėtų vertinti poveikį infliacijai.
S.Smirnovui užkliuvo dekrete nurodytas gimstamumo didinimas.
„Šiandien Rusijoje gimstamumas mažėja. Kokių priemonių bebūtų imtasi, reikia turėti omenyje, kad dabar vaikų susilaukia ta karta, kuri gimė praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Tuo laiku, kai buvo didžiulis demografinis nuosmukis“, – kalbėjo ekonomikos mokslų daktaras.
Todėl, eksperto teigimu, jei staiga būtų pasiektas demografinis augimas, jis taptų faktoriumi, dėl ko lėtėtų skurdo mažinimas. Juk už minimalias pajamas išlaikyti didelę šeimą sudėtinga.
Kiekvieno prezidento dekreto punkto detales vyriausybė turi numatyti iki šių metų spalio 1 dienos.
