Kuo giriasi Vyriausybė? Ko gero, konkrečiausias premjero pažadas – kad kitais metais vidutinis mėnesio darbo užmokestis (VMDU) Lietuvoje pasieks 1000 eurų. Skaičius su trimis nuliais gali atkreipti žmonių dėmesį, kita vertus, tai gana realus dydis ir premjeras netgi ne itin rizikuoja tai žadėdamas.
Mat jau praėjusių metų pabaigoje VMDU sudarė 885 eurus neatskaičius mokesčių. Šįmet vėl planuojamas 7–8 proc. atlyginimų augimas, todėl jei kitąmet Lietuvos bei pasaulio neištiks krizė ir algos toliau didės, šis rodiklis iš tiesų gali kiek viršyti 1000 eurų.
Juk Latvijoje jau dabar VMDU pasiekė 1000 eurų, o Estijoje dar 2017-ųjų pabaigoje buvo 1271 euras. Todėl S.Skvernelio nubrėžta kitų metų riba atrodo net per mažai ambicinga.
Vyriausybės ataskaitoje, aišku, vardijama, ką jau pavyko nuveikti, – esą itin daug dėmesio skirta kovai su skurdu, turtine nelygybe, džiaugiamasi, kad padidintos valstybės remiamos pajamos, įvesti vadinamieji vaiko pinigai, nors nemaža dalis žmonių realiai nieko nelaimėjo.
Milijonai – kovai su skurdu
Nurodoma, jog praėjusiais metais kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirta daugiau nei 600 mln. eurų. Bet tai mažai ką sakantis skaičius, o Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvoje ekonominio augimo nauda nebuvo tolygiai padalyta ir skurdo rizika tebėra viena aukščiausių ES.
Tai reiškia, kad Lietuvai nelabai pavyko pasistūmėti mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, todėl vis dar nėra sprendžiama ir prioritetine vadinama šalies problema – didžiulė emigracija.
Nebaigtus arba net nepradėtus darbus Vyriausybė žada atlikti ateityje: mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti pensijas, skatinti inovacijas, naikinti šešėlinę ekonomiką, trumpinti eiles gydymo įstaigose, tęsti švietimo sistemos struktūrinę reformą.
Bet panašūs planai dėstyti jau praėjusių metų Vyriausybės ataskaitoje, nieko konkretesnio nepasakyta ir šiemet.
Pakako kosmetikos
Pernai taip pat buvo daug kalbama apie mokesčių reformą, bet apsiribota kosmetinio pobūdžio pakeitimais. Iš šios ataskaitos neaišku, kaip mokesčių sistema bus keičiama šįmet, nors jos pakyčiai turi didžiausią įtaką socialinės atskirties mažinimui.
Miglose skendi ir seniai žadama pensijų reforma. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė dar neapsisprendė, ką daryti su daugiausia ginčų keliančia antros pakopos pensijų sistema.
Nelabai aišku, kaip bus siekiama ir kitų skelbiamų tikslų.
Mažins net eiles
Antai Vyriausybė žada, kad šįmet sumažės eilės pas šeimos gydytojus, greitės specializuotos medicinos paslaugos, nes bus veiksmingiau valdomos pacientų eilės, optimizuojamas gydytojų darbo krūvis.
Vis dėlto pastaruoju metu valdžiai bene didžiausią galvos skausmą kelia medikai, reikalaujantys gerokai didinti jų darbo apmokėjimą, bet Vyriausybės ataskaitoje nutylima, kaip bus didinami gydytojų, rezidentų ir slaugytojų atlyginimai. Gal valdžia pati dar nežino, kaip reikės spręsti šią problemą?
Net ir pernai jau pradėtai švietimo reformai ataskaitoje nesudėliotos aiškesnės gairės, todėl konservatorių lyderiui G.Landsbergiui nesunku kritikuoti, kad valdžia neturi plano, kaip rengti pedagogus ir į mokyklas atvesti naujos kartos mokytojus, ką daryti su universitetais ir visu švietimo tinklu.
Matyt, pagrįstai buvusi finansų ministrė, Seimo konservatorių frakcijos narė I.Šimonytė pasigedo ministrų politinės lyderystės sakydama, kad Vyriausybės ataskaitą, kaip įpratę, nieko konkretaus neįsipareigodami sulipdė pagal savo susidarytą darbotvarkę ministerijų valdininkai.
Tai rimtas priekaištas vadinamajai profesionalų Vyriausybei. Gal kai kurie ministrai ir yra įgiję jų vadovaujamos srities profesinių žinių, bet vadovauti ministerijoms visai kas kita, nei būti kokios nors srities profesoriumi ir skaityti paskaitas studentams.
Dėl negebėjimo valdyti ministeriją posto kol kas neteko tik teisingumo ministrė M.Vainiutė, o ūkio ministras pasikeitė dėl politinių priežasčių. Bet opozicija, neretai padedama prezidentės, mėgina klibinti ir kitų ministrų kėdes.
Piktnaudžiavimo šešėliai
Šiomis dienomis taikiklyje atsidūrė žemės ūkio ministras B.Markauskas, sulaukęs kaltinimų, kad be savininkų leidimo jo šeima ūkininkauja svetimoje žemėje, gauna ES išmokas ir už sklypus, kuriais naudojasi nesudariusi nuomos sutarčių.
Prezidentė vėl nepraleido progos įgelti valdantiesiems pareikšdama, kad piktnaudžiavimo šešėliai, krintantys ant žemės ūkio ministro, kompromituoja ir visą Vyriausybę.
Pats B.Markauskas nesirengia atsistatydinti, o ir S.Skvernelis nemano, kad jis turėtų trauktis, todėl tikėtina, kad valstiečiams pavyks apginti ministrą.
Kuo tikės visuomenė?
Bet kai ir pačiam valstiečių lyderiui R.Karbauskiui, ir jų ministrams tenka vis atsimušinėti nuo kaltinimų dėl neskaidraus jų verslo, nėra ko laukti politinės lyderystės jiems imantis žadėtų reformų. Visuomenė irgi netikės, kad tokie politikai gali rūpintis ne savo reikalais, o Lietuva.
Regis, vis labiau aiškėja viena didžiausių šios valdančiosios daugumos problemų – eidami į valdžią politikai neatsisakė savo verslo ir net nepasirūpino nepalikti erdvės jokiems šešėliams.
