JAV paskelbė įvesiančios 25 proc. muito mokestį maždaug 1300 prekių, kurios į Ameriką atkeliauja iš Kinijos. Daugiausia tai – medicinos produkcija, transporto priemonės (pavyzdžiui, motociklai), netgi televizoriai.
Prekių sąrašas, kurį paskelbė JAV prekybos atstovų biuras, artimiausias 60 dienų bus svarstomas prieš priimant galutinį sprendimą, kurioms iš prekių bus taikomas papildomas muito tarifas.
Anot Baltųjų rūmų, toks importo iš Kinijos ribojimas – atsakas į nesąžiningą kinų veiklą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisėmis.
JAV valdžia seniai kaltina Pekiną, kad kinų kompanijos nelegaliai naudojasi amerikiečių išradimais, pagamina pigesnę produkciją ir pardavinėja ją Amerikoje.
Kinijos prekių, kurias ketina apmokestinti Vašingtonas, eksporto į JAV vertė siekia 50 mlrd. dolerių (dabartiniu kursu – 40,62 mlrd. eurų).
Suprantama, Kinija reagavo audringai.
„Tokios vienašališkos protekcionistinės priemonės yra sunkus esminių Pasaulio prekybos organizacijos principų ir vertybių pažeidimas.
JAV veiksmai netarnauja nei Kinijos, nei JAV, nei juolab pasaulio ekonomikos interesams. Kaip sakoma Kinijoje, mandagumas reikalauja atsakyti tuo pačiu“, – tokį pareiškimą išplatino Kinijos ambasada Vašingtone.
Pekinas iš tiesų pasielgė pagal savo mandagumo principus: kai Baltieji rūmai paskelbė savo ketinimus, nepraėjus nė dienai Kinija irgi pagrasino įvesianti 25 proc. muito tarifą 106 amerikietiškoms prekėms. Jų eksporto vertė – lygiai tie patys 50 mlrd. dolerių per metus.
Jei muitų karas tikrai įsiliepsnos, Kinijoje turi smarkiai pabrangti amerikietiškas viskis, automobiliai, cigarai, apelsinų sultys, o svarbiausia – sojų pupelės.
Šis produktas yra pagrindinė JAV eksporto į Kiniją prekė.
Praėjusiais metais amerikiečiai kinams sojų pupelių pardavė net už 14 mlrd. dolerių (11,4 mlrd. eurų). Pasak ekspertų, kinai nusitaikė tikslingai: šias pupeles auginantys ūkininkai gyvena tose valstijose, kurios balsavo už dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
Atgarsio nereikėjo ilgai laukti – jau vakar, Kinijai paskelbus apie atsakomąsias sankcijas, sojų pupelės pasaulio biržose atpigo keliais procentais.
Tiesa, neaišku, ar Pekinas ilgai galės taikyti muito mokestį sojų pupelėms, nes iš jų pagaminti miltai naudojami pačios Kinijos kiaulių fermose. Jiems pabrangus šalyje netruks pakilti ir kiaulienos kaina.
JAV dar anksčiau nusprendė įvesti muitus aliuminiui ir plienui, nors pažadėjo nuo jų atleisti savo sąjungininkus – Meksiką, Kanadą, galbūt ir ES bei kai kurias kitas valstybes. Tačiau Kinijos atžvilgiu apie jokias nuolaidas neužsimenama.
Kinus nesąžininga verslo praktika ne sykį apkaltinęs JAV prezidentas D.Trumpas neslėpė, kad jį gąsdina didžiulis prekybos su šia šalimi deficitas, kuris siekia net 300 mlrd. dolerių (244 mlrd. eurų) per metus.
Tiesa, D.Trumpas savo tviterio paskyroje vakar tvirtino, kad joks muitų karas nevyksta.
„Šis karas buvo pralaimėtas prieš daugelį metų dėl žmonių, kurie tuomet vadovavo JAV, kvailumo arba nemokšiškumo.“
Tikisi, kad pakeis politiką
Vašingtonas tikisi, kad Kinija liausis naudojusi „nesąžiningas prekybos praktikas“. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Sanders.
Kaip pranešė naujienų agentūra ELTA, S.Sanders kelis kartus išsisuko nuo atsakymo į klausimą, ar JAV atsisakys taikyti muitus, jeigu Kinija ryšis nuolaidoms ir sutiks su Vašingtono reikalavimais. „Neketinu užbėgti įvykiams už akių. Klausimą dėl muitų įvedimo vis dar svarstome. Bet, žinoma, laukiame iš Kinijos permainų ir tikimės, kad ji liausis taikiusi nesąžiningus prekybos metodus, kuriuos taikė dešimtmečius“, – sakė ji.
Pakenks pasaulio aviacijos pramonei
Galimas karas tarp JAV ir Kinijos pakenks pasaulio aviacijos pramonei, ketvirtadienį teigiama lėktuvų gamybos korporacijos „Boeing“ pareiškime.
Kinijos prekybos ministerija paskelbė planus įvesti tarifus prekėms iš JAV už 50 mlrd. JAV dolerių, įskaitant automobilius, chemijos produkciją, sojos pupeles ir lėktuvus, rašė ELTA.
Muitų „Boeing“ produkcijai padidinimas Kinijoje gali reikšti kinų pervežimų oro transportu rinkos persiskirstymą – šią Kinijos rinką gali perimti pagrindiniai „Boeing“ konkurentai – Europos lėktuvų gamybos korporacija „Airbus“, taip pat vietos gamintojai.
