Tai paaiškėjo po verslo nuotaikų ir pasitikėjimo tyrimo „Citadele Index“, kurio metu apklausti 750 Lietuvos įmonių vadovai.
„Ekonominiai rodikliai, pajamos, pelnas, mokesčiai ar kaštai – tai rodikliai, dažniausiai aptariami kalbant apie verslą ir jo savininkų nuotaikas.
Tačiau įtakos verslui turi ir tokie netiesioginiai veiksniai kaip poilsis, laisvalaikis ar net ramus miegas. Todėl šį kartą nusprendėme pasidomėti įmonių vadovų poilsiu. Ir net 47 proc. tyrimo dalyvių prisipažino, kad mintys apie verslą neleidžia ramiai miegoti naktimis.
Tai pakankamai aukštas rodiklis, leidžiantis matyti, kad darbe tenkanti atsakomybės našta dažnai ne tik nenuslūgsta peržengus namų slenkstį, bet ir drumsčia naktinį poilsį“, – pastebi „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.
Apklausa taip pat atskleidė, kad didesnių kompanijų vadovai miega saldžiau nei smulkieji verslininkai. Šeši iš dešimties respondentų, vadovaujančių nuo 10 iki 49 darbuotojų turinčioms įmonėms, naktimis vartosi nuo šono ant šono kamuojami įkyrių minčių apie darbą.
Tuo tarpu didelėse įmonėse, turinčiose per 250 darbuotojų, tiek pat vadovų tamsiuoju paros metu saldžiai sapnuoja.
Anot verslo psichologės Lauros Rimkutės, tokie tyrimo rezultatai nestebina, mat verslui vadovaujantiems žmonėms dažnai trūksta įgūdžių atsipalaiduoti, išmokti rūpesčius palikti už darbo kabineto durų.
Mintys apie tai, kad tik gerai pailsėjęs, stabilios emocinės būklės vadovas gali tinkamai vadovauti verslui, ne visiems atrodo savaime suprantamos.
„Man regis, nieko stebėtino, kad naktimis Lietuvos verslininkams sunku tinkamai išsimiegoti. Juk tik dabar garsiau ir intensyviau pradedama kalbėti apie sąmoningumą, poilsio įtaką darbui ir vis daugiau verslininkų pradeda užsiimti meditacijomis ar stiprinti savo atsparumą stresui.
Esu tikra, kad norint ateityje sėkmingai plėtoti verslą, šios kompetencijos bus tiesiog privalomos”, – įsitikinusi L. Rimkutė.
Ji taip pat pastebi, kad didžiųjų įmonių savininkai ramiau miega ir dėl to, kad turi kur kas daugiau patirties valdant stresą, priimant sprendimus ir dirbant vadovaujantį darbą.
„Gyvenimas ir patirtis mus moko, o įmonių vadovai kaupti patirtį ir mokytis dažniausiai pradeda mažose įmonėse arba smulkesniuose didelių įmonių padaliniuose.
Būtent šiame etape jie mokosi atsipalaiduoti, vis rečiau darbo reikalus neštis namo. Esu tikra, kad tie, kurie neišmoksta šių pamokų, retai ateina vadovauti stambioms organizacijoms“, – įžvalgomis dalijasi L. Rimkutė.
Tyrimas parodė, kad kiek geriau išsimiega Vilniuje veikiančių įmonių vadovai. Nerimas dėl darbo naktimis sostinėje kamuoja 42 proc., tuo tarpu gyvenvietėse bei kaimiškose teritorijose – 54 proc. verslininkų.
Pasak „Citadele“ ekspertės – provincijos įmonių vadovai teigia patiriantys daugiau verslo problemų nei jų kolegos didmiesčiuose.
To paties „Citadele Index“ tyrimo duomenimis, daugelis didžiųjų miestų verslininkų optimistiškai vertina įmonių padėtį, ketina didinti darbuotojų skaičių, tuo tarpu dauguma kaimo verslininkų įžvelgia priešingas tendencijas.
„Ramybės, stabilumo pojūtį bei motyvaciją sustiprina pozityvus ateities vertinimas, kurio, kaip rodo apklausa, regionuose veikiančioms įmonėms labiau trūksta.
Kita vertus, didžiosios įmonės paprastai turi daugiau galimybių stebėti konkurencinę aplinką, samdytis konkrečių sričių ekspertus, kurie gali patarti, pakonsultuoti, kaip išspręsti vieną ar kitą klausimą.
Tuo tarpu mažos įmonės tam išteklių turi mažiau, tad ir iškylančius klausimus stengiamasi išspręsti savo jėgomis“, – sako G. Kubiliūnienė.
Tyrimo duomenimis, dėl verslo reikalų naktimis visiškai nesijaudina 47 proc. Lietuvos verslininkų. Iš visų verslo sektorių kokybiškiausiu poilsiu išsiskiria statybos įmonių vadovai – 58 proc. jų naktimis nevargina mintys apie darbą.
Tyrimas „Citadele Index“ atliktas 2017 m. gruodį, jo metu ištirta, kaip verslininkai vertina esamą padėtį, kokios jų prognozės įvairiose srityse: bendra ekonominė veikla šalyje, ekonominė veikla atitinkamos įmonės sektoriuje, konkurencijos lygis, įmonės veiklos rezultatai – pelningumas, apyvarta, finansinė padėtis, darbuotojų skaičius, investicijų į įmonę suma. Tyrimo autorė ir įgyvendintoja – Latvijos tyrimų bendrovė SKDS.
