Paskutiniųjų dvylikos mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad po šio akcizų padidinimo į Lietuvos rinką iš akcizinių sandėlių stipriųjų gėrimų buvo išleista 44 proc. mažiau, spirituoto vyno – 83 proc. mažiau, natūralaus vyno ar sidro – apie 45 proc. mažiau, alaus – apie 28 proc. mažiau.
„Akcizai augo nuo kovo 1 dienos, atitinkamai šį mėnesį pradėjo kilti alkoholinių gėrimų kainos, todėl, norėdami įvertinti akcizų pokyčio poveikį, turėtume nagrinėti, kaip kito pardavimai po 2017 metų kovo 1 dienos“, – teigia Legalaus verslo aljanso prezidentas R. Apulskis.
Realizacijos iš akcizinių sandėlių kritimas po akcizų padidėjimo 2017 m. kovo–2018 m. vasario mėnesiais, palyginus su analogišku periodu 2016–2017 metais, VMI duomenys:
Vyno gėrimai, sidras -45,6 proc.
Natūralus vynuogių vynas -44,6 proc.
Spirituotas vynas -83 proc.
Stiprieji gėrimai -44 proc.
Alus -28 proc.
Vis tik šiuos duomenis Legalaus verslo aljanso vadovas linkęs vertinti atsargiai, mat jiems įtaką daro keletas faktorių: šešėlinė rinka, kultūrinė aplinka, pasienio prekyba ir prekybininkų kauptos atsargos.
Pasak R. Apulskio, rinka paskutiniaisiais mėnesiais jau nusistovėjo, todėl galima pastarųjų keturių mėnesių rodiklius palyginti su analogiškais rodikliais prieš dvejus metus.
„Imkime, tarkim, lapkričio–vasario mėnesių alkoholio realizacijos duomenis. Rrinka jau buvo nusistovėjusi, mokesčiai nejudinami, todėl galime drąsiai preziumuoti, kad ši realizacija natūrali, atspindi vartojimą.
Jei palyginsime ją su dviejų metų senumo analogiško periodo realizacija, pamatysime daugiau mažiau realų vaizdą – per dvejus metus natūralaus vyno kritimas siekia 27 proc., stipriųjų gėrimų – 23 proc., alaus – 19 proc.“, – skaičiavo Legalaus verslo aljanso vadovas.
Anot jo, visa legalaus alkoholio rinka krenta jau keletą metų iš eilės, ypač sudėtingi pardavėjams ir gamintojams buvo paskutinieji metai.
„Vis tik norėtųsi atkreipti dėmesį į kai kuriuos pokyčius. Neabejotina, kad spirituoto vyno rinka jau iš esmės sunaikinta, po akcizų padidinimo ji neatlaiko vadinamųjų bambalių konkurencijos.
Tačiau labiausiai gaila, kad net natūraliam vynui akcizas didėjo beveik 2 kartus daugiau nei alui ar kitiems gėrimams, todėl tai gali lemti ilgalaikes tendencijas ir kultūringo, vakarietiško alkoholio vartojimo įpročių atstūmimą,“ – aiškino R.Apulskis.
Natūralaus vyno akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 1,64 euro už produkto litrą – tai net penktas pagal dydį vyno tarifas Europos Sąjungoje. Jis gerokai lenkia Lenkijos, Latvijos ir Estijos vyno tarifus. Tuo metu beveik pusė Europos valstybių vyno apskritai neapmokestina akcizu.
Taip pat reikšmingai buvo apribotas informacijos apie alkoholinius gėrimus teikimas prekybos vietose – dėl šios priežasties taip pat labiausiai nukentėjo vyno mėgėjai, nebegalintys racionaliai pasirinkti iš gausaus šio gėrimo asortimento.
