1 pralaimėjimas – blaivybė
Jau dabar akivaizdu, kad dėl naujosios akcizų politikos išlošė stipriųjų gėrimų gamintojai – jų pardavimai mažėjo tik nežymiai. Įgyvendinus dabartinius siūlymus, Lietuvoje vartojamas alkoholis stiprės, nors jau dabar pagal šį rodiklį esame Rusijos, o ne Europos dalis.
Nėra paslaptis, kad Lietuvoje dalis vartotojų alkoholinius gėrimus renkasi tik pagal kainą. Ir savo įpročių jie nepakeis. Smarkiai apribojus alaus pakuotes, degtinė jiems taps dar patrauklesnė.
Kodėl 7,5 proc. stiprumo alus litrinėje pakuotėje politikams yra didesnis blogis nei penkis kartus stipresnė degtinė dviejų litrų butelyje? Sunku įžvelgti tokios „blaivinimo“ politikos nuoseklumą.
2 pralaimėjimas – ekonomika ir aplinkosauga
Pasiūlymų įgyvendinimas turės ir ekonominius padarinius. 2017 m. į alaus rinką išleista apie 80 mln. 1 l PET pakuočių. Po ribojimų dalis žmonių pereis prie degtinės vartojimo, tad išleidžiamų PET alaus pakuočių kiekis augs maždaug 50 proc.
Kadangi „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) ketina surinkti 93 proc. visų pakuočių, mūsų aplinkoje liks papildomai po 2,8 mln. nesutvarkytų PET butelių. Tai tik poveikis mūsų visų aplinkai.
Be to, papildomų pakuočių sutvarkymas USAD sistemoje alaus gamintojams kainuos papildomus 1.2 mln. Eur. Tai taps dar vienu smūgiu silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojams, kuris lems jų produkcijos brangimą, o tai augins infliaciją ir keis alkoholio vartojimo įpročius. Bet ne alkoholio suvartojimo kiekius.
Šis įstatymas dar kartą pabrangina alų ir sąlyginai atpigina stiprų alkoholį, tad jis naudinga tik stipraus alkoholio pramonei. Be to, kol kas nepateikta jokių įrodymų, kad svarstomi pakuotės ribojimai nors kiek sumažins alkoholio suvartojimą probleminėse grupėse. Neaišku kuo remiantis kuriamas įstatymas ir kaip bus matuojama jo nauda. Tuo metu papildomi nuostoliai bei sąnaudos pramonei, vartotojams ir aplinkai – akivaizdūs.
3 pralaimėjimas – tarptautinė politika
Reikėtų nepamiršti ir europinės politikos. Ankstesni taros mažino įstatymai sulaukė Europos Komisijos (EK) perspėjimo dėl to, kad Lietuva pernelyg riboja konkurenciją. Tuomet pavyko apsimesti kurčiais ir įstatymas buvo priimtas. Nėra abejonių, kad EK reakcijos sulauksime ir šįkart, juolab, kad nėra sprendimą galinčių pagrįsti skaičių bei faktų. Tik kurčiais apsimesti jau nepavyks.
Taigi, svarstomas įstatymas su Lietuvos blaivinimo ketinimais kertasi, ekonominio pagrindo neturi, be to, gali lemti Europos Komisijos nuobaudą. Tad kam to reikia ir kas iš to laimės? Į tai gali sau atsakyti kiekvienas.
