Kaip sėkmingai įgyvendinti šiuos uždavinius Lietuvoje? Tai svarstys Mykolo Romerio universitete (MRU) startuojanti teisės ir technologijų laboratorija „LegalTech Lab“.
„Skaitmenizacija keičia mūsų gyvenimus, veiklą, rinką, visuomenę.
LegalTech plėtra neišvengiama, nes keičiasi teisinių paslaugų teikimo pobūdis – tradiciškai plėtotos kaip individualūs sprendimai individualiems klientams, jos gali būti vis labiau automatizuotos.
Teisės mokyklos taip pat susiduria su poreikiu parengti ateities teisininkus, kurie gebėtų dirbti skaitmenizacijos sąlygomis, turėtų ne tik teisines kompetencijas, bet ir technologinius įgūdžius.
Todėl LegalTech koncepciją matome kaip dar vieną galimybę diegti inovacijas studijų procese, didinti tyrimų aktualumą ir plėtoti mokslo bendradarbiavimą su verslu“, – pažymi MRU Teisės fakulteto dekanė profesorė Lyra Jakulevičienė.
„Deloitte“ prognozuoja, kad iki 2025 metų įvyks esminė teisininko profesijos transformacija būtent dėl sparčiai besivystančių technologinių pokyčių, naujų darbo metodų ir poreikio pasiūlyti klientams daugiau vertės už mažesnius kaštus.
MRU „LegalTech Lab“ veiks tarpdisciplininis mokslininkų bei praktikų teisininkų ir technologijų specialistų tinklas.
Planuojama vykdyti teisės ir technologijų sinergijos poveikio tyrimus, kurti LegalTech produktus kartu su Lietuvos ir užsienio teisinėmis įmonėmis bei įtraukti studentus į patyriminį mokymą šioje srityje.
„LegalTech Lab“ klausimais MRU konsultuoja pasaulinės sėkmės sulaukusių panašių iniciatyvų steigėjai ir patarėjai.
Mokslininkų vaidmuo mažinant rizikas
Nors pagrindinė LegalTech paskirtis – siekti novatoriškų būdų teisinei rinkai plėtoti, be privalumų yra ir rizikų. Pavyzdžiui, tai, kad skaitmenizacijos pagalba seni teisinio darbo metodai gali būti tiesiog perkelti į skaitmeninę erdvę.
Be to, būtina įvertinti, kokį poveikį technologijos turės teisingumo vykdymui, žmogaus teisėms ir t.t., todėl plėtojant LegalTech sritį ir norint transformuoti teisinių paslaugų rinką, būtina įtraukti mokslininkus, galinčius ištirti tokios transformacijos galimybes ir iššūkius.
Būtent šiais tikslais visame pasaulyje kuriamos LegalTech laboratorijos.
LegalTech centro, su kuriuo glaudžiai bendradarbiaus ir MRU „LegalTech Lab“, įkūrimas Vilniuje yra vienas iš programos „Kurk Lietuvai“ tikslų.
Šios programos projektų vadovo Virgilijaus Pajaujo nuomone, Vilnius ir visa šalis turi potencialo tapti regiono LegalTech lyderiais, todėl vienas iš šios programos tikslų – įkurti Vilniaus teisinių technologijų centrą, apjungsiantį mokslininkus, studentiją, verslą, teisininkų bendruomenę ir valdžios institucijas.
„LegalTech srityje besikursiantys startuoliai dar labiau sustiprins Vilniaus – atviro technologijoms miesto įvaizdį tarptautinėje arenoje.
O tai paskatins didesnes investicijas, kurios sugrįš per kuriamus technologinius produktus teisininkų bendruomenei, didesnį prieinamumą prie teisingumo šalies gyventojams, aukštesnį inovacijų lygį ir išaugusias mokslo bei verslo bendradarbiavimo iniciatyvas“, – pastebi V. Pajaujis.
Nauda švietimui, verslui, visuomenei
LegalTech daugelyje šalių vystoma laboratorijose, inkubatoriuose arba specialiuose centruose, dažniausiai universitetuose, jų teisės mokyklose, o kartais laboratorijas įsteigia ir teisinės įmonės.
Pavyzdžiui, 2017 m. globali kompanija „Clyde & Co“ kartu su University College London (UCL) įkūrė duomenų analizės laboratoriją, kuri paspartins kompanijos LegalTech eksperimentus ir įvairių draudimo produktų kūrimą.
„Tokios LegalTech laboratorijos nagrinėja ir eksperimentuoja teisinių technologijų ir teisinės praktikos skaitmenizavimo srityje.
Šios laboratorijos dažniausiai yra partnerystės dėl teisinio skaitmenizavimo tarp įvairių suinteresuotų grupių išdava.
Tai iš esmės akademinė iniciatyva, tačiau gali būti įgyvendinama tik kartu su partneriais iš privataus, valstybinio, visuomeninio sektoriaus, įtraukiant mokslininkus, studentus“, – atkreipia dėmesį MRU Teisės fakulteto dekanė.
Specialistų teigimu, LegalTech gali paskatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo vystymą, universitetai gali prisidėti prie eksperimentinių tyrimų, produktų adaptacijos bei kūrimo verslui ir kartu su verslu.
Pavyzdžiui, Ukrainos LegalTech laboratorija yra sukūrusi advokato botą, kuris dirba 24 valandas per parą, niekada „neserga“ ir konsultuoja klientus.
Viena naujausių – Helsinkio universitete 2017 m. pradžioje įkurta LegalTech laboratorija kelia tikslą veikti kaip platforma, jungianti visus subjektus, kurie veikia teisinio skaitmenizavimo srityje, teikti gerosios praktikos pavyzdžius verskui ir eksperimentuoti su konkrečiais projektais, skirtais įvairiems teisinės sistemos dalyviams.
Be kitų naudų, tikima, kad, pasitelkus technologijas, LegalTech laboratorijos padės užtikrinti geresnes galimybes visuomenei naudotis teisingumo sistema.
Pavyzdžiui, automatizuotų teisinių paslaugų portalas „HelpSelflegal“ pirmiausia buvo sukurtas padėti smurto artimoje aplinkoje aukoms užpildyti reikiamus teisinius dokumentus, kurių šiais atvejais būna daug, o nukentėję dažniausiai nežino, kuri informacija yra naudinga ar žalinga jų bylai, tuo tarpu galimybė samdytis teisininką ar gauti kokybiškai paslaugas teikiantį nemokamą teisininką yra ribota.
Taip pat daugėja bendruomeninių iniciatyvų, kai teisinės pagalbos advokatai technologijų pagalba sutelkia platų klientų ratą ir renka įrodymus grupinių ieškinių byloms.
Perspektyva Lietuvai
Teisės specialistai neabejoja, kad dabartiniai teisės absolventai turi gebėti veikti skaitmeninės revoliucijos sąlygomis, taip pat ir dirbtinio intelekto paplitimas turi keisti supratimą, ko bus tikimasi iš teisininko rinkoje ir kaip jis turėtų mokėti pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiamais privalumais.
Visa tai iššūkis, tačiau ir galimybė aukštosioms mokykloms, pasitelkiant Legaltech inovuoti studijų procesą.
„Ateities teisininkai išeidami iš teisės mokyklos palaipsniui pateks į kitokią darbinę aplinką nei jų ankstesni kolegos, todėl jiems būtina suvokti pokyčius, kurie vyksta skaitmenizuotoje teisinėje praktikoje.
LegalTech laboratorijos pajėgios sukurti tarpdisciplininius projektus ir kursus, kurie skatintų teisės studentus dirbti kartu su kitų sričių studentais“, – pabrėžia prof. L. Jakulevičienė.
Be to, dėl savo globalumo LegalTech koncepcija aukštosioms mokykloms, turinčioms tokias laboratorijas, suteikia galimybę konkuruoti užsienyje.
„Lietuvoje galėtų būti kuriami produktai ar paslaugos, paklausios užsienio rinkose, o tai padėtų pritraukti investicijas ne tik į universitetus, bet ir į pačius miestus.
Dėl tarpdiscipliniškumo LegalTech sritis galėtų tapti socialinių ir technologinių mokslų sinergijos Lietuvoje proveržio kryptimi“, – pabrėžė L. Jakulevičienė.
MRU Teisės fakulteto dekanė tikisi, kad ateityje prie LegalTech visapusiško vystymo prisijungs ir kitos teisininkus rengiančios aukštosios mokyklos.
