„Ši ataskaita ekonomine prasme daug šviesesnė nei pernykštė. Ir Lietuvoje, ir Europoje ekonominis augimas buvo rekordinis“, – apie ataskaitą sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Didelis skurdas ir nelygybė
Vis dėlto EK atkreipė dėmesį į tai, jog, nors socialinės apsaugos sistema stiprinama, skurdas ir didelė pajamų nelygybė lieka neįveiktais iššūkiais. Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje – viena didžiausių Europoje. EK nurodė, kad dėl to kaltas ribotas mokesčių sistemos progresyvumas, didelis žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo skirtumas bei neadekvati išmokų sistema.
Pasak Ekonomikos valdysenos pareigūno Mariaus Vaščegos, Lietuvoje sumažėjo žmonių, kuriems gresia skurdas, ir tų, kurie patiria didelį nepriteklių. Pernai pirmą sykį nuo 2008 m. pakeltas neapmokestinamasis pajamų dydis. Vis dėlto, nors šios reformos kiek sumažins nelygybę, promlemos iš esmės neišspręs.
Abejotinas tvarumas
Viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu verčia abejoti darbo jėgos trūkumas. M.Vaščega atkreipė dėmesį į tai, kad, mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, atlyginimai turės didėti. O tai mažins lietuviškų gaminių paklausą. Padėtį gelbėtų padidintas našumas. Žinioms grindžiamai veiklai vykdyti reikės kelti darbo jėgos kvalifikaciją, pasitelkti daugiau naujų technologijų. Ypač tai aktualu kalbant apie privatų sektorių.
Nors verslo aplinka Lietuvoje gerėja, tačiau būtent kvalifikuotos darbo jėgos stygius ir silpna investicijų aplinka stabdo investicijas. Jas padidintų geresnis viešųjų investicijų strateginis planavimas ir efektyvumas.
Lėšos didžiausios, bet efekto - nėra
EK beda ir į dar vieną Lietuvos skaudulį – nesutvarkytą švietimo sektorių. Jis taip pat yra vienas faktorių, verčiančių nerimauti dėl ilgalaikio tvaraus finansų ir ekonomikos augimo.
Lietuvoje 15 proc. valstybės išlaidų skiriama švietimui, Europos vidurkis – 10 procentų. Tačiau kebliausia dėl to, kad Lietuvoje lėšos investuojamos neefektyviai. Anot M.Vaščegos, teigiama tai, kad mažinamas studijų programų skaičius, nustatytas minimalus stojamasis balas. Tačiau kiti Vyriausybės švietimo srityje numatyti žingsniai – tik pradinėje stadijoje.
„Reikia pertvarkų. Ypač įvertinant tai, kad Lietuva švietimui išleidžia palyginti didelę biudžeto dalį, o pasitenkinimo švietimo kokybe – nėra“, – sakė Ekonomikos valdysenos pareigūnas.
Miršta darbingo amžiaus
Nenuostabu ir tai, kad EK atkreipė dėmesį į didelius emigracijos skaičius. Jie lemia liūdinančias demografines tendencijas. Prie to taip pat reikia pridėti ir prastus sveikatos priežiūros rezultatus. Jie lemia ir menkesnį darbo jėgos našumą. Dėl prastų sveikatos rodiklių išlieka didelės finansinės ir socialinės sąnaudos. Padėtį dar labiau blogina prastas investicijų į sveikatos priežiūros sektorių lygis bei lėtos reformos.
Lietuvoje vyrų gyvenimo trukmė visu dešimtmečiu trumpesnė nei moterų. Anot A.Pranckevičiaus, lietuviai vyrai miršta per jauni, dar būdami darbingo amžiaus, todėl nestebina, jog tai stipriai veikia valstybės ekonomiką, vystymosi potencialą.
Tad, EK manymu, didžiausi Lietuvos iššūkiai yra šie: padidinti investicijas, ypač – į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą.
Vienu teigiamų poslinkių EK įvardija sėkmingą finansinių technologijų („FinTech“) sektoriaus vystymąsi. Manoma, kad šio naujo Lietuvos finansų rinkos sektoriaus plėtra teigimai veiks bendrąjį vidaus produktą ir užimtumą, o taip pat paskatins ir kitų sektorių augimą.
„Pensijų reformų, darbo santykių srityje matome pokyčius. Tikimės, kad jie bus stiprūs, ilgalaikiai ir padės valstybei pajusti proveržį“, – kalbėjo Ekonomikos valdysenos pareigūnas M.Vaščega.
