Neturėdama galimybės grąžinti 85 milijonų eurų skolos, oro linijos turėjo stabdyti skrydžius ir skelbti bankrotą. Tuo pat metu buvo įkurta nauja aviakompanija – „Nordica“ (iš pradžių – „Nordic Aviation“), kuri tapo vienintele išeitimi siekiant užtikrinti mažos Baltijos valstybės planus išlaikyti nacionalinį oro vežėją.
„Nacionalinės oro linijos yra labai svarbios bet kuriai valstybei. Ypač mažosioms. Be jų šalis tampa atkirsta nuo pasaulio, ją gerokai sudėtingiau pasiekti turistams, o sumažėję žmonių srautai paveikia aptarnavimo ir kitus sektorius. Net ir po nepalankaus Europos komisijos sprendimo Estijai pavyko rasti būdą, kaip išvengti tokio scenarijaus ir turėti savas oro linijas“, – teigia „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.
Avialinijos – reikšmingas indėlis šalies ekonomikai
Aviacijos sektorius itin reikšmingas kiekvienos šalies ekonomikai ir metiniam bendrajam vidaus produktui (BVP).
Ekonomistų skaičiavimais, aviacija tiesiogiai sukuria apie 1 proc. BVP. Paskaičiuokime, kiek Estija būtų praradusi jeigu nebūtų išsaugojusi savo avialinijų, jei: 2014 metais Estijos BVP sudarė apie 21,6 milijardų, 2015 – 18,3 milijardų, 2016 – apie 19 milijardų, o 2017 – apie 20 milijardų eurų.
„Estijos valdžios atstovai suvokė savų avialinijų reikšmę – nacionalinio vežėjo netektis reikštų visų oro kelių ir potencialių turistų praradimą. Praradusi avialinijas, šalis būtų atskirta praktiškai nuo viso pasaulio, būtų kur kas sudėtingiau ją pasiekti, o ir žala ekonomikai būtų didžiulė.
Turbūt neatsitiktinai, likus dviems mėnesiams iki Europos komisijos sprendimo, Estijos valdžios atstovai oficialiai paskelbė steigsiantys naują aviacijos grupę. Šis atsarginis planas tapo tinkamu sprendimu, siekiant išsaugoti nemažą Estijos ekonomikos dalį“, – teigė G.Žiemelis.
Spraga, išsaugojusi Estijos aviacijos pramonę
Pradėjusi veikti „Nordica“, dar neturėjo oro vežėjo pažymėjimo (AOC), tad ieškojo ir rado būdą, kaip apsieiti be jo.
Veiklos pradžioje „Nordica“ skraidė Slovėnijos vežėjo „Adria Airways“ vardu. Nuo 2016 metų lapkričio, kompanija rado naują strateginį partnerį – Lenkijos oro linijas LOT, dabar valdančias 49 proc. akcijų.
Nors „Nordica“ dukterinė kompanija „Regional Jet“ turi oro vežėjo pažymėjimą (AOC), įprastiems skrydžiams „Nordica“ šiuo metu naudoja LOT skrydžių kodus, išskyrus skrydžius į Rusiją.
Taigi, „Nordica“ rado savotišką spragą ir gerokai lengvesnį bei pigesnį būdą vykdyti savo veiklą net ir neturint oro vežėjo pažymėjimo (AOC).
„Kiekvienas dirbantis aviacijos sektoriuje žino, kaip sunku gauti oro vežėjo pažymėjimą ir kiek investicijų tai pareikalauja. Be to, pažymėjimas turi dar vieną neigiamą aspektą – jo turėtojas negali gauti finansinės paramos iš valstybės. Panašu, kad estai rado būdą kaip tai apeiti“, – aiškino G. Žiemelis, pridurdamas, jog tai buvo labai geras strateginis žingsnis.
Nepaisant šių nesklandumų, „Nordica“ tapo pakankamai sėkmingu oro vežėju. 2017 metais aviakompanija pasiekė naują asmeninį rekordą, pervežusi daugiau kaip 613 tūkstančių keleivių ir taip padidinusi savo srautus 63%, lyginant su 2016 metais. Jie to pasiekė pagerinę paslaugų kokybę, išplėtę orlaivių parką iki 16 lėktuvų ir sukūrę 19 skrydžių krypčių.
Pasak G.Žiemelio, „Nordica nėra vienintelis tokios situacijos pavyzdys.
Kiek anksčiau, tais pačiais metais, buvo įkurta Kanados pigių skrydžių bendrovė „NewLeaf“, padariusi beveik tą patį, ką ir „Nordica“ tik pavadindama save virtualiomis oro linijomis. Tokiu būdu jie galėjo laisvai veikti be oro vežėjo pažymėjimo (AOC).
