Nuosmukis buvo trumpalaikis – jau kitą dieną indeksai patraukė į viršų, tegul ir ne tokiu greičiu, kaip krito. Bet skambūs pranešimai, kad per 8 dienas nuostoliai siekė 4 trilijonus dolerių (3,242 trln. eurų), daugeliui padarė įspūdį ir įrodė, kad žmonės dar nepamiršo 2008-ųjų sunkmečio pradžios.
Kad ir kaip būtų, pastarąjį sukrėtimą galima laikyti ženklu, kad ekonomika pereina į kitą raidos etapą. Didžiųjų valstybių kiekybinio skatinimo programos padėjo ūkiui atsitiesti po krizės, todėl pastaraisiais metais buvo matomas nuolatinis augimas. Ne tiek bendrojo vidaus produkto ar kitų makroekonominių rodiklių, kiek akcijų kainos.
Antai Niujorko „Dow Jones“ indekso vertė dabar sukasi apie 25 tūkst. punktų ribą, nors 2009 metais siekė maždaug 7 tūkst. Frankfurto DAX indeksas prieš devynerius metus nesiekė net 4 tūkst. punktų, o dabar jis – per 12 tūkst.
Jau praėjusiais metais tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomistai pradėjo garsiai kalbėti apie tai, kad, pavyzdžiui, daugelio JAV kompanijų akcijos yra pervertintos.
Anot finansų analitiko N.Mačiulio, Amerikos akcijų kainų ir vidutinio vienai akcijai tenkančio pelno santykis istorijoje didesnis buvo tik prieš 1929-ųjų krizę ir prieš 2000 metų interneto kompanijų burbulo sprogimą.
Panašiai atrodo ir akcijų kainos bei pardavimo apyvartos santykio rodiklis.
Europos kompanijų akcijų kainos galbūt nėra taip stipriai išpūstos, tačiau irgi smarkokai pakilusios. Todėl neišvengiami jų pokyčiai, biržose vadinami korekcijomis.
Šios savaitės įvykiai tokius spėliojimus tik patvirtino. Beveik visuotinai sutariama, kad panašių svyravimų bus ir šiais, ir kitais metais, nes nuolatinis kilimas nėra įmanomas.
Vis dėlto tie patys ekonomistai sutinka, kad naujos pasaulinės finansų krizės požymių kol kas nematyti, – nėra pamatinių priežasčių jai kilti.
Ėmus griežčiau reguliuoti bankus jie buvo priversti atsisakyti daugybės abejotinų išvestinių finansinių instrumentų, o paskolos pradėtos dalyti daug nuosaikiau nei prieš keliolika metų. Dėl to sumažėjo atvejų, kai investuojami skolinti pinigai ir tiesiog pučiami burbulai.
Antra, nors ir kalbama apie pervertintas kai kurių kompanijų akcijas, iš esmės įmonių būklė tiek šiapus, tiek anapus Atlanto yra gera. O apyvartos ir pelno rezultatai neretai pasirodo esantys geresni, nei prognozuota. Daugeliu atvejų tai tinka ir lietuviškoms ar Baltijos šalių bendrovėms.
Bet ekonomikai kaistant investuotojai turės gerokai atidžiau rinktis taikinius, o ne pirkti akcijas urmu. Įvykiai biržose rodo, kad jos kartais gali atpigti, ir labai stipriai.
Kokie skaudūs gali būti šie pokyčiai, įrodė kriptovaliutų rinka.
Pernai jų vertė kilo tūkstančiais procentų, o dabar šios spekuliantus itin masinančios virtualios valiutos, palyginti su piku, yra atpigusios kelis kartus. Kai kas iš to gerai uždirbo, o kai kas labai daug prarado.
Kriptovaliutų spekuliacijos daržas per mažas, kad būtų galima daryti plačius apibendrinimus, bet tai puiki vieta stebėti prekeivių elgesį. O jis dažniausiai panašus į akcijų rinkų dalyvių elgseną, kai užtenka menkos kibirkšties, kad iškart kiltų didelis gaisras – bent porai dienų.
Nors kalbėti apie visuotinio nuosmukio galimybę būtų galima tik tuo atveju, jei po kelis procentus indeksai kristų kelias dienas ar savaites, arba lėčiau, tačiau užtikrintai čiuožtų žemyn ilgesnį laikotarpį. Kol kas tokių tendencijų nematyti.
Pačios akcijų biržos – dar ne viskas. Mat pati ekonomika pasaulyje kol kas sparčiai auga jau ne pirmus metus.
Tiesa, nuolat iškyla didesnių ar mažesnių kliūčių – tokių kaip JAV sprendimai įvesti papildomus importo tarifus kai kurioms prekėms. Jei panašių atvejų bus daugiau ir didžiosios valstybės mėgins atsitverti viena nuo kitos, iškils sąstingio grėsmė.
Pasaulio bankas prognozuoja, kad šiais metais planetos ūkis pasistiebs 3,1 proc.
Europos Komisija į mūsų žemyno artimiausią ateitį taip pat žvelgia optimistiškai: visos ES ūkis šįmet turėtų augti 2,5 proc. kitąmet – 2,1 proc., o euro zonos – atitinkamai 2,3 ir 2,1 proc.
Po įspūdingo pernykščio pasirodymo, kai Lietuvos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo 3,9 proc., šiais metais ES mūsų šaliai prognozuoja 2,9 proc., kitąmet – 2,6 proc. augimą. Tai nėra stulbinamas tempas, tačiau daugiau nei ES vidurkis.
Naujos krizės mažai kas tikisi. Bet ekonomikos augimas šįmet pereis į kitokį etapą, nes tiek JAV, tiek Europoje greičiausiai bus pradėtos didinti rekordiškai mažos bazinių palūkanų normos.
Tačiau jos prisimintos kaip galimas stabdys, kuris sumažins akcijų rinkų patrauklumą investuotojams. Jie dairysis kitų sričių, kur būtų galima įdarbinti pinigus.
Taigi nuobodu tikrai nebus, o ir šauksmų, kad vėl kartojasi 2008-ųjų scenarijus, tikriausiai girdėsime dar ne sykį.
