„Aš žmogus sėslesnis, tai mano mylimas kraštas. Myliu Lietuvą, nes joje gera gyventi, čia graži gamta“, - duodamas interviu projektui „Aš myliu Lietuvą“ sakė verslininkas.
– Papasakokite apie savo šaknis – kur gimėte ir augote?
– Esu iš Žemaitijos, nors gimiau Laukuvoje, užaugau Kaltinėnuose ir ten pragyvenau 40 metų, tik vėliau atvykau į Vilnių. Kaltinėnuose gimė ir mano vaikai, ten gyvena mano tėvai, ten buvo ir mano pirmieji namai – viskas buvo ten. Manau, kad kiekvienam gimtinė kelia sentimentus, o mes į mėnesį bent kartą ar du ten grįžtame.
Kažkada ten viskas atrodė kitaip. Ir medžiai žemi buvo, o dabar įdomu ten nuvykti ir pasižiūrėti, kaip viskas keičiasi.
– Koks jūsų maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Tai – vienas sudėtingiausių klausimų. Vis dėlto tikriausiai įvardinčiau savo pirmąjį triratuką. Jis buvo labai įdomus ir man tada atrodė lyg koks kosminis laivas. Stebėjau, kaip reikia jį minti, kaip jis važiuoja. Nors jis buvo tik trijų ratų, man, važiuojant per smėlį, jis atrodydavo lyg traktorius. Tada man buvo 6 metai.
Dar atsimenu, kaip maždaug kilometrą nuo namų kas rytą man reikėdavo eiti į mokyklą ir kiek daug sniego žiemomis tada būdavo. Taip pat sniego gniūžtes darydavome, žaisdavome su draugais.
– Kuri lietuviška šventė jums yra smagiausia?
– Joninės. Žinoma, taip pat Kalėdos ir Velykos, jų visada malonu laukti ir švęsti, bet kaip pačią smagiausią įvardinčiau Jonines. Turime pažįstamų Jonų, todėl visada smagu švęsti šią šventę. Taip pat – juk tai trumpiausia naktis ir ilgiausia diena.
Dažniausiai Jonines švenčiame gimtinėje. Važiuojame į Kaltinėnus. Malonu šeimos draugus pasveikinti. Visi suvažiuojame ir kartu pabūname, tai puiki proga visiems susiburti.
– Kokia Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Sunku pasakyti. Visos Lietuvos vietos yra gražios. Galbūt man viena įsimintiniausių vietų – Nemuno vingiai. Ten susilieja vanduo ir gamta. Ar žiūrėsi prie Merkinės, ar prie Raudonės pilies, vingiai visur savotiškai gražūs. Ežerų pas mus taip pat daug, bet prie jų tos vietos jau kitokios.
Užlipus ant Medvėgalio kalno – taip pat matosi daug gražių vaizdų. Myliu gamtą, jos vaizdai man patys gražiausi.
– Geriausias Lietuvos miestas yra...
– Vis svarstau tarp Kauno ir Vilniaus. Kaune praėjo mano studijų metai, o Vilniuje – verslo kūrimo metai. Amžina kova tarp šių miestų.
Tačiau šiandien man, ko gero, malonesnis Vilnius. Tai mūsų sostinė ir čia gyvenu jau 20 metų. Anksčiau Kaunui kažko trūko, dabar gal pasivys.
Jei reikėtų įvardinti miestelį ar vietovę – tai būtų Kaltinėnai. Tai nėra labai išpuoštas miestelis, bet jis labai sutvarkytas ir man mielas širdžiai.
– Koks jūsų mėgstamiausias istorinis veikėjas?
– Gilintis į Lietuvos istorijos veikėjus man niekada nebuvo didelio poreikio, o gal pritrūkdavo ir laiko. Tačiau Lietuva turėjo Joną Basanavičių su visomis savo idėjomis. Jis žengė rimtą žingsnį ir jo samprata apie Lietuvos ateitį tuo laiku buvo plačiausia.
Jei žiūrėtume į Vytautą arba Mindaugą, Kazį Grinių – kažką pasakyti man būtų sunku, reikėtų daug gilintis ir skaityti daug literatūros.
– Su kokia Lietuvos asmenybė norėtumėte papietauti?
– Kiekviename Lietuvos istorijos laikotarpyje būtų žmonių, su kuriais man būtų labai įdomu papietauti. Būtų įdomu papietauti su Lietuvos prezidentais, nes kiekvienas į Lietuvą įnešė savo indėlį. Tai būtų Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė.
Tai žmonės, su kuriais man būtų įdomu pakalbėti apie valstybės problemas, valstybingumo pamatus, ekonomiką. Taip pat paklausčiau, kodėl jie norėjo tapti prezidentais, kas juos paskatino žengti tokį žingsnį, kokie buvo jų lūkesčiai ir ką pavyko įgyvendinti.
– Kokia yra jūsų mėgstamiausia lietuviška grupė ar daina?
– Mėgstu klausytis lietuviškos muzikos. Daugiausia klausau Gyčio Paškevičiaus dainų, mėgstamiausia – „Mano kraštas.“ Taip pat mėgstu Stasio Povilaičio muziką.
Tai grandai, kurie liks istorijoje, o jų dainų žmonės dar ilgai klausysis. Pats turiu įsirašęs jų muzikos.
– Ar turite mėgstamiausią lietuvišką prekę?
– Būtų galima juokauti, kad tai – juodasis kumpis ir „Bernų“ dešra, bet kiekvienoje prekių kategorijoje yra geros produkcijos.
Drabužiuose – „Audimas“, su jų drabužiais malonu eiti į krepšinio varžybas arba pasiimti su savimi, kai vyksti kitur, į kitą valstybę, stebėti varžybų, nes jie atrodo išskirtiniai, maiste – lietuviški mėsos ir pieno gaminiai, uogienės ir agurkai, taip pat „Džiugo“ sūris, jis turi savo pripažinimą.
– Koks jūsų mėgstamiausias lietuviškas patiekalas?
– Lietuva be cepelinų – neatsietinas dalykas, bet tai nėra mano skaniausias patiekalas. Galbūt man skaniausi yra įvairiausi kepsniai. Mėgstu žvėrieną.
– Kokie penki lietuviški žodžiai jums yra gražiausi?
– Man maloniausi tie žodžiai, kurie turi vertę, kurie susieti su vertybėmis. Manau, kad pirmiausia – „Mama“ arba kaip „Biovela“ šūkis – „Tau mama“. Taip pat „šeima“, „meilė“, „Lietuva“, „ačiū“.
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Manau, kad visi lietuviai turi šiokį tokį užsispyrimą, yra pakankamai darbštūs žmonės ir siekiantys tikslo. Sunku apibūdinti.
– Kokia lietuviška patarlė jums patinka labiausiai?
– Tiksliai nežinau, kurios patarlės lietuviškos, kurios ne, bet kai mokykloje mokėmės patarles, jos gyvenime dažnai pasitvirtino ir šiandien vis dar išlieka svarbios. Pavyzdžiui, perlenkta lazda greitai lūžta, vieniems nueinant – kitiems pareinant, dar mokėmės, kad kai varna daug šneka, jai iš dantų iškrenta sūris, tad reikia mokėti ir patylėti.
Visos patarlės man padeda tiek gyvenime, tiek versle. Juk patarlė iš bet ko neatsiranda, ji ateina iš gyvenimo patirties, tad jų laikausi ir pritaikau sau.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– Aš žmogus sėslesnis, tai mano mylimas kraštas. Myliu Lietuvą, nes joje gera gyventi, čia graži gamta, geri žmonės, mano šeima, mano vaikų ateitis ir mano paties senatvė. Čia įdėta daug triūso ir daug vargo.
– Ko palinkėtumėte Lietuvai šimtmečio proga?
– Linkiu lietuviams neprarasti mūsų valstybės sampratos, ypač, kai dabar tokia emigracija. Linkiu jiems išlikti tolerantiškiems vienas kitam daugeliu klausimų ir toliau puoselėti mūsų šalį.
