– Kam estams būtinai prireikė savos reguliarių oro linijų įmonės? – „Lietuvos rytas“ paklausė vieno „Nordica“ bendrovės vadovų Sveno Kukemelko.
– Iš tiesų mažų sąnaudų oro linijų bendrovės, kurios dabar dominuoja Lietuvoje, gali gabenti tiek pat keleivių, kiek jų būtų pervežama ir esant nacionaliniam vežėjui. Tačiau verslo atstovai jomis neskraido. Didesnėse šalyse visada galima rinktis labiausiai patinkantį iš kelių savo paslaugas siūlančių vežėjų.
Bent jau Estijoje dirbančios mažų sąnaudų bendrovės skraido į nuo miestų centrų labai nutolusius oro uostus ir dar nepatogiu laiku.
Stambūs investuotojai tikriausiai nenorės ir iš Vilniaus išskristi 6 valandą ryto ir leistis tolimame Londono Lutono oro uoste ar atskristi iš ten į jūsų sostinę 2 valandą nakties. Jie geriau pasidairys patogesnės vietos, kur galėtų investuoti. Taip šalis gali prarasti daug užsienio kapitalo.
Be to, aviacijos verslas sukuria daug gerai mokamų darbo vietų ir mokesčiais turtina valstybės biudžetą. „Nordica“ įmonių grupė jau samdo 400 žmonių, o jei jie dirbtų užsienio bendrovėse, pinigai iškeliautų į kitas šalis. Aviacijos sektoriaus investicijų grąža yra labai aukšto lygio.
– Tačiau nacionalinė oro linijų bendrovė turbūt gali išsilaikyti tik valstybės remiama finansiškai. Ar tai įmanoma nepažeidžiant ES teisės reglamentų?
– Tikrai tokią paramą labai riboja ES teisė, neatsižvelgiama į kitus finansinius aviacijos verslo privalumus. Tačiau nėra trukdžių steigti naujas oro linijų bendroves, todėl geriausias kelias – sukurti verslo planą, paskaičiuoti kapitalo poreikį ir neigiamo scenarijaus atveju.
Galima nacionalinį vežėją remti iš valstybės biudžeto netiesiogiai – pavyzdžiui, apmokant pilotus, reklamuojant naujus maršrutus, taikant mokesčių atidėjimą. Yra ir kitokių paramos būdų. Antai Malta valstybės lėšomis įgyja vietas geruose oro uostuose, Estijos valstybinės įmonės nuomoja lėktuvus.
– Estijos valdžia, remdamasi finansiniais skaičiavimais, ryžosi įkurti nacionalinį oro linijų vežėją. Kaip sekasi „Nordica“ bendrovei siekti numatytų tikslų?
– Užsidarius Estonian Air, Estija 2015 metais įkūrė naują naują skrydžių bendrovę „Nordica“. Tai buvo padaryta, siekiant išvengti rizikos, kad šalis liks be patogaus susisiekimo lėktuvais.
Mažoms, atviros ekonomikos valstybėms, kaip Estijai ar Lietuvai, perdaug pavojinga netekti patogių reisų, nes tuomet mažėja turistų ir ypač verslininkų, prarandama labai daug tiesioginių užsienio investicijų.
Juk norintis investuoti Estijoje ar Lietuvoje investuotojas domėsis ne tik mokesčiais ir kvalifikuotų darbuotojų gausa, bet ir klausinės, ar geras susisiekimas. Mažų sąnaudų oro linijų bendrovės jų netenkina.
Daugelis tyrimų rodo, kad aviacijos verslas labai naudingas tiek miestui, tiek ir visai valstybei, todėl Estija ir nusprendė turėti savo oro linijų bendrovę. Jų veiklos pradžia visuomet būna nuostolinga.
Bet jau 2017-iais „Nordica“ net uždirbo pelno, nors pirmaisiais veiklos metais patyrė 14,4 mln. eurų nuostolių. Bendrovė dabar siūlo 21 tiesioginį skrydį iš Talino ir tai labai pagerino susisiekimą su Estija.
Mūsų bendrovė dabar sparčiai auga ir šių metų pabaigoje turės 18 lėktuvų. Siekiame garantuoti ilgalaikį stabilumą ir toliau dirbti pelningai.
Suprantama, Estija niekada nebus stambus aviacijos centras, nes yra Europos pakraštyje, bet norint būti konkurencingais, reikia plėstis. Todėl mes plečiame kitas skrydžių paslaugas – įkūrėme bazę ir Vilniuje, čia dirba apie 10 darbuotojų.
Tikimės ir toliau stiprinti paslaugų eksportą ir tapti efektyviausia regionine oro linijų bendrove. Mūsų klientais jau yra SAS, lenkų LOT, bet istoriniai ryšiai mus sieja ir su Adria Airways, Austrian Airlines, Next Jet ir kitomis bendrovėmis.
– Jūs konsultavote „Air Lituanica“ verslo planą rengusią „Lufthansa Consulting“. Bet po savivaldos rinkimų naujieji Vilniaus vadovai nusprendė uždaryti šią oro linijų bendrovę. Ar tai teisingas sprendimas?
– Nenorėčiau komentuoti jūsų sostinės valdžios sprendimų, juo labiau, kad dar esu saistomas konfidencialumo su „Lufthansa Consulting“ sutartimi. Tačiau kai kurie faktai akivaizdūs.
Pirmiausia pastarieji keleri metai buvo sėkmingi ir pelningi visai Europos aviacijos rinkai, kuri tebeauga – kuras pinga, žmonės vis daugiau skraido. Vadinasi, „Air Lituanica“ įžengė į rinką labai patogiu laiku, todėl, mano nuomone, ji galėjo sėkmingai veikti, tik akcininkams reikėjo vykdyti verslo planą ir daugiau investuoti.
Manau, kad jei ši įmonė būtų reikiamai aprūpinta kapitalu, jos veiklos rezultatai būtų panašūs ar net geresni nei „Nordica“.
Kaip sako Frankas Zappa, nėra šalies, jei ji neturi savo alaus ir oro linijų. Esu įsitikinęs, kad tris kartus už Estiją didesnė Lietuva gali išlaikyti aviacijos bendrovę, kuri garantuotų gerą susisiekimą ir sukurtų aukštos vertės darbo vietų. Ilguoju laikotarpiu tai netgi būtų pigiausias pasirinkimas.
Skaičiau, kad Vilnius planuoja kasmet skirti 700 tūkst. eurų paramai tiesioginiams skrydžiams į vieną pagrindinių Londono oro uostų. Taip pat pat ketinama įvesti turistinį mokestį ir dalimi jo pelno skatinti užsienio oro bendroves rengti daugiau skrydžių. Bet efektas būtų net didesnis, jei šios lėšos atitektų vietinėms oro linijoms.
– „Air Lituanica“ verslo planas numatė, kad ši bendrovė taps pelninga 2020 metais. Kaip manote, kokia dabar būtų šios bendrovės finansinė padėtis?
– Prireikia 3-5 metų, kol bendrovė tampa pelninga. „Nordica“ sugebėjo uždirbti pelno jau antraisiais veiklos metais. Neabejoju, kad „Air Lituanica“ turėjo visas galimybes tapti pelninga įmone. Kai jos akcininkai nusprendė nutraukti veiklą, kuro kainos krito, ekonomika ir rinka ėmė augti, atlyginimai kilti.
Žinoma, sustiprėjo ir konkurencija, bet kas žino, kaip atrodytų jūsų oro linijų rinka, jei skraidytų „Air Lituanica“.
– Ar Baltijos šalims nereikėtų sutelkti jėgas plėtojant savo aviacijos rinką? Gal „Nordica“ ateityje taps ir Lietuvos bei Latvijos skrydžių bendrove?
– Iš tiesų trys Baltijos šalys – tai 6 mln. žmonių, gyvenančių 650 kilometrų nutįsusioje teritorijoje. Tokio gyventojų skaičiaus negana, kad išsilaikytų ir pelningai dirbtų didžiulis aviacijos centras. Todėl mūsų regionui būtinos kitų šalių vežėjų paslaugos.
„Air Baltic“ mėgina įkurti aviacijos centrą Rygoje, bet latviams nepavyko rasti strateginio investuotojo ir Latvijos vyriausybė turėjo investuoti šimtus milijonų eurų. Netikiu, kad dabartinė šios bendrovės strategija gali leisti nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų.
Baltijos šalims būtų geriausia neturėti vieno centro, kuris mėgintų telkti visus regiono aviacijos pajėgumus. Trijų šalių oro uostai pajėgtų turėti apie 25 lėktuvus ir, rūpindamiesi rinkodara, galėtų sėkmingai konkuruoti su kitais vežėjais.
