Gabiausi Lietuvos moksleiviai atskleidė, kas paskatintų dirbti Lietuvoje

Anot verslininko ir visuomenės veikėjo Vlado Lašo, nuo to, kaip gabūs mokiniai bus skatinami, kiek bus džiaugiamasi jų pasiekimais, priklausys ir rezultatai. Pašnekovas siūlo gabių moksleivių olimpiadas palyginti su sporto varžybomis ar olimpiadomis.

„Pažiūrėkite, kiek džiaugsmo visai Lietuvai suteikia Rūta Meilutytė. Ji tų mokslo olimpiečių bendraamžė. Visa tai sporte puikiai suprantame. Mūsų ateičiai ne mažiau svarbūs ir tie informatikos, matematikos, fizikos, biologijos olimpiečiai“, – tvirtina V. Lašas.

Kaip teigia V. Lašas, norint pasiekti gerų rezultatų tarptautinėse olimpiadose, moksleiviai turi dirbti ne vienus metus, todėl parama, paskatinimu turi rūpintis ne tik mokyklos ar valstybės institucijos: „Siekime, kad ne tik vyriausybė ir tiesiogiai už tai atsakingos institucijos, bet ir bendruomenės, miesteliai, kaimynai, giminės paskatintų. Raskime būdus, kaip moksleiviams padėti, išgirsti jų svajones ir padėti jas įgyvendinti. Dažnai jie netiki, kad gali kas nors pasikeisti, o iš tikrųjų jų amžiaus žmonės prieš šimtą metų daug davė Lietuvai, važiavo mokytis į užsienį, grįžo ir kūrė čia.“

28-osios tarptautinės biologijos olimpiados sidabro medalio laimėtojas, buvęs Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos moksleivis R. Petrėnas taip pat tvirtina, kad moksleiviai skiria nemažai laiko, kad pasiruoštų olimpiadoms, nes tenka išmokti didelį kiekį medžiagos, kuri nėra dėstoma mokykloje. Dėl šios priežasties, tvirtina R. Petrėnas, tokiems moksleiviams, kaip paskatinimas, galėtų būti skiriama stipendija studijoms.

„Nesvarbu, ar žmogus studijuos Lietuvoje, ar užsienyje. Vis tiek dauguma olimpiadininkų išvažiuos studijuoti į užsienį. Ten studijos gana brangios. Stipendija padėtų toliau išlikti savo srities viršūnėje. Be to, jeigu jaunimas jaustų, kad rūpi valstybei, galbūt daugiau tų gabių moksleivių pabaigtų studijas užsienyje ir grįžtų. Taip pat stipendijos labai padėtų ir studijuojantiems Lietuvoje“, – sako R. Petrėnas.

Jo nuomone, taip pat padėtų buvusiems olimpiadininkams skirti susitikimai: „Baigiame mokyklą, visi išsivažinėjame, daugiau nelabai ir susitinkame. Būtų visai malonu susitikti su savo buvusiais olimpiadų kolegomis, pasišnekėti, sužinoti, kaip jiems sekasi, pasidalinti patirtimi.“

Klaipėdietis Gilbertas Umbražiūnas, šiuo metu studijuojantis Kembridžo universitete, dalyvavo net penkiose tarptautinėse olimpiadose: dviejose fizikos, vienoje geografijos, matematikos ir gamtos mokslų.

„Tai buvo naudinga. Net nelabai tikėjausi, kad pakliūsiu į pačią pirmąją savo tarptautinė olimpiadą (tai buvo Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada), bet paskatino ir artimieji, ir mokytojai. Ten nuvažiavęs pamačiau, kaip reikia ruoštis, susidūriau su konkurencija, kuri paskatino dar ir kitais metais tobulėti ir stengtis vėl patekti, pavyzdžiui, į tarptautinę fizikos olimpiadą. Tai paskatino bendrą domėjimąsi mokslu ir, be abejo, lėmė Kembridžo universiteto pasirinkimą“, – pasakoja G. Umbražiūnas.

Jis taip pat olimpiadininkų situaciją siūlo lyginti su įvairių sporto sričių atstovų padėtimi. G. Umbražiūnas atkreipia dėmesį, kad tarptautinėse mokslo olimpiadose gerų rezultatų pasiekę žmonės nesulaukia tokio didelio dėmesio ir susidomėjimo kaip sportininkai.

„Tiesiog norėtųsi, pavyzdžiui, žiniasklaidos dėmesio. Be to, norėčiau sutikti su Roku dėl stipendijų. Jos tikrai būtų naudingos. Jaunuoliai jaustų pareigą Lietuvai, nes Lietuva suteiktų tokią stipendiją. Taip pat turiu dar vieną idėją – jeigu vis dėlto žmogus lieka studijuoti Lietuvoje, kodėl negalima jo priimti iš karto į antrą bakalauro studijų kursą? Mokslinių olimpiadų pasiruošimo metu bent tikrai praeinamas bent pirmas kursas“, – atkreipia dėmesį G. Umbražiūnas.

Pašnekovas taip pat siūlo didesnį dėmesį į gabius moksleivius ir studentus atkreipti bendroves. Kaip teigia G. Umbražiūnas, užsienyje taikoma praktika, kai privačios įmonės skiria tikslines stipendijas jiems reikalingų sričių studentams. Tai paskatina žmones geriau mokytis, jie gali šiose įmonėse atlikti praktiką.

„Tai reiškia, kad žmogus artėja prie įsidarbinimo toje įmonėje. Kodėl Lietuva ar Lietuvos kompanijos (nebūtinai valstybė) negalėtų paremti stipendija su sąlyga, kad tie žmonės grįžtų? Žinoma, su kokiais nors astronautais gal būtų ir sudėtingiau, nes Lietuvai jų šiuo metu nereikia, bet gal kada nors ir reikės“, – teigia G. Umbražiūnas.

V. Lašo teigimu, tam tikrą nedidelę stipendiją buvo bandyta suteikti ir per geriausiai tarptautinėse olimpiadose pasirodžiusių moksleivių pagerbimo ceremoniją. Pats V. Lašas ceremonijoje dalyvavusiems olimpiadininkams pasiūlė iki dienos pabaigos parašyti dešimties sakinių laišką, nurodant, kas yra rašantysis, ką pasiekė, ką norėtų pasiekti ir kaip padėtų nedidelė stipendija.

„Iki 24 val. (paskutinis laiškas atėjo lygiai 24 val.) sulaukiau 19 laiškų. Tai buvo svajonės, norai, pasakojimai, ką jie padarė. Vienų trumpesni, daugumos daug ilgesni nei dešimt sakinių. Visi gavo kad ir nedideles, bet po 100 ar 200 eurų stipendijas. Tai buvo paskatinimas, kad iš tikrųjų kiekvienas visada turime veikti, ne tik laukti, kol mus pastebės“, – pasakoja V. Lašas.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad iš beveik šimto gabiausių moksleivių laiškus parašė vos penktadalis. V. Lašo nuomone, dauguma žmonių paprasčiausiai nedrįsta, nes bijo atmetimo, bijo nelaimėti. „Tai rodo, kiek mums reikia jiems padėti. Reikia tos drąsos, sugebėjimo dirbti komandoje, pasitikėjimo savimi. Tai nėra vien siauros srities olimpiečiai. Jie turi labai puikius pasiekimus savo srityje, bet mes jiems turime padėti, kad jiems sektųsi gerinti tuos ateities darbuose reikalingus įgūdžius: sugebėjimą dirbti komandoje, kūrybiškumą, greitą orientaciją, sprendimų priėmimą, rizikos, neigiamo atsakymo nebijojimą“, – sako V. Lašas.

Lietuvos mokinių neformaliojo ugdymo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus metodininkė Liliana Rukienė pabrėžia – nors šimtui geriausių olimpiadininkų buvo įteikti padėkos raštai ir tušinukai, tai nėra vienintelė parama, kurią skiria valstybė.

„Tušinukas ir pagerbimo raštas taip nuskambėjo... Na taip, kad nėra skiriama dėmesio ar tai daroma labai simboliškai. Bet iš tikrųjų pagalvokime, kad mokiniai vyksta į penkias tarptautines olimpiadas, kurios vyksta Indonezijoje, Kanadoje, Australijoje, Indijoje – daugybėje valstybių. Jiems visa tai nekainuoja. Švietimo ir mokslo ministerijoje yra gabių ir talentingų vaikų ugdymo programa. Jiems nereikia ieškoti rėmėjų, kaip, pavyzdžiui, sportininkams“, – sako L. Rukienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad, skirtingai nei sportininkai, olimpiadose dalyvaujantys moksleiviai nėra filmuojami, todėl apie juos mažiau informacijos skelbia ir žiniasklaida.

V. Lašas taip antrina, kad padaroma daug darbo, kuris lieka nematomas: „Pritardamas kolegei, tikrai sakyčiau, kad darbo yra padaroma. Jis nematomas, bet yra daug padaroma ruošiant tuos moksleivius. Reikėtų labai padėkoti mokytojams ir pagalvoti, kaip jiems atlyginti ir paskatinti juos.“