Kada statinys laikomas autentišku?
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, autentiškumo giją galima išsaugoti įvairiose srityse. Ji padeda sukurti pridėtinę objekto vertę.
Kiekviena valstybė turi savus autentiškumo kriterijus. Lietuvoje gi siekiama liberalais žvilgsnio į statinius, daugiau akcentuojant darną.
„Objektą autentišku laikome tuomet, kai, nepaisant jam atkurti naudojamų modernių priemonių, tebėra išlaikyta senovinė dvasia.
Jei statinys sukelia sunkiai nusakomą jausmą – pojūtį, kad objektas atspindi tam tikro laikotarpio dvasią, jis laikytinas autentišku“, – sakė M.Statulevičius.
Jam paantrino Nacionalinės turizmo ir verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė, teigdama, jog autentiškas statinys yra dabarčiai pritaikytas istorinis palikimas. Ypač tai sietina su Lietuvos dvarais.
Atnaujintų dvarų veidas
„Dvarai buvo ir tebėra ne tik pagrindinė prekybos, ūkio, bet ir kultūros vieta. Tad reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į istorinę, bet ir į dabartinę jų daromą įtaką bendruomenės, miestelio ar net šalies gyvenimui“, – sakė Ž.Gavelienė.
Ji atkreipė dėmesį, jog dvaras nėra savoms reikmėms pastatyta vila. Tai nėra ir paprastas pastatas – dvare turi vykti gyvenimas.
"Norint išsaugoti dvaro autentiką, jame reikėtų gyventi ir vykdyti kultūrinę, pažintinę, pramoginę, gastronominę veiklą. Prasminga veikla – pagrindinis bet kokios traukos centro tikslas", – įsitikinusi pašnekovė.
Jos nuomone, Lietuvoje dvarų netrūksta, tačiau koją juos atgaivinant tam tikra prasme pakišo Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis, kai nebuvo pagalvota, kokią kultūrinę vertę restauruoti dvarai turės visuomenei.
"Užtat šiuo metu turistams atvirus dvarus būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų“, – apgailestavo NTVA prezidentė.
Durys visiems atviros
Vienas iš visuomenei atvirų dvarų – tao Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras. 2017-ųjų rugsėjį jam buvo įteiktas Kultūros paveldo departamento ir LNTPA autentiškumo sertifikatas.
Dvaro savininkas Vaidas Barakauskas pasakojo, jog penkių šimtų istoriją tęsiantis ir pilnai atkurtas Ilzenbergo dvaras yra daugialypis.
Jį sudaro istorinis parkas ir dvaro rūmai, ūkiniai statiniai bei gyvybingas dvaro ūkis, apimantis šimtus hektarų žemės.
Kalvotame, negeometriškame landšafte atkurti net 7 autentiški statiniai. Jie yra pabirę 15 ha plote ir stovi ten, kur kažkada buvo pastatyti. Jų dydis yra toks pat, kos ir anksčiau buvo, pakeisti tik stogai. Planuojama atkurti ir 8-ąjį istorinį pastatą – kumetyną, kuriame bus įrengti svečių namai.
Svarbus sertifikatas
„Autentiškumo sertifikatas mums yra labai svarbus. Ypač daug dėmesio skyrėme dvaro rūmams atnaujinti, – kalbėjo V. Barakauskas. – Šie rūmai kadaise buvo net tik administracinis, bet ir reprezentacinis statinys. Jame būdavo priimami svečiai, todėl atkuriant dviejų aukštų pastatą su visomis vėlyvojo klasicistinio stiliaus detalėmis prireikė itin didelio restauratorių meistriškumo.“
Tuo tarpu dvaro ūkis kuriamas naujai, tęsiant vietoje gyvenančios bendruomenės tradiciją: dalis darbuotojų, atvykusių čia dirbti iš tolimesnių vietų, kaip ir kadaise, gyvena dvaro statiniuose, o kiti atvažiuoja iš aplinkinių gyvenviečių.
„Atvykusieji į dvarą susipažįsta su tais laikais egzistavusia dvarų kultūra. Dvarai nebuvo statomi šiaip sau. Juose vyko ūkinė veikla, dvaruose buvo gyvenama. Šiai dienai dvaras yra pilnai atkurtas, o įvairūs pagražinimai – tai nesibaigiantis, nuolatinis procesas. Šiuo metu parką pildome dvaro puoselėjamas vertybes atspindinčiomis skulptūromis, skirtomis Lietuvos 100-mečiui paminėti“, – teigė dvaro vietininkas Gintaras Bingelis.
Naujas požiūris į kultūros istoriją
Anot M.Statulevičiaus, autentikos sertifikavimas – tęstinio darbo rezultatas. Bendradarbiaujant su kultūros paveldo specialistais nuspręsta pažymėti ir įvertinti tuos objektus, kaip pavyzdžiui Ilzenbergo dvaras, kurie atkuriami ne dėl kvadratinių metrų ar pelno, o siekiant išsaugoti, puoselėti paveldą.
„Vienas iš projekto tikslų – parodyti, kad paveldo objektų vertė įgyjama ne juos „konservuojant“, o aktyviai naudojant, sukuriant visuomenės norą domėtis, užsiimti tam tikra veikla. Tai nėra komercinė iniciatyva – ja siekiame informuoti gyventojus. Keičiantis požiūriui į kultūros istoriją, pastebime verslo įmonių brandą: kai kurios jų investuoja į nebūtinai pelningus objektus, kad juos restauravusios įteiktų dovaną visuomenei“, – sakė M. Statulevičius.
Naujai inicijuotu projektu bus įvertinti bendruomeniški, šalies miestuose ir regionuose atsakingo verslo plėtojami objektai.
Vadovaujantis tam tikrais atrankos kriterijais prie iniciatyvos kviečiamos prisijungti įmonės ar pavieniai verslininkai, kurie, puoselėdami saugotinus objektus, nesiekia vien tik pelno. Projektai vertinami pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sukurtą Pastatų autentiškumo vertinimo programą. Šalyje kol kas sertifikuoti tik trys objektai.
