Darbo tarybų rinkimo procesas: kas, kada, kaip ir kodėl?

Prieš gerą pusmetį įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas (toliau – DK) nustatė naują įpareigojimą darbdaviams.

Pagal DK nuostatas, darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20, turi inicijuoti darbo tarybos rinkimus (išskyrus atvejus, kai darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų).

Pagrindinė darbo tarybos funkcija yra atstovauti darbuotojus darbdaviui priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus, bei skatinti abiejų darbo santykių šalių tarpusavio informavimą ir konsultavimąsi.

Šiame straipsnyje apžvelgsiu pagrindinius darbo tarybos sudarymo įmonėje aspektus: ką, kada ir kaip reikia daryti darbdaviams steigiant darbo tarybą?

Pirmasis žingsnis, kurį privalo atlikti darbdavys – tai įsitikinimas, kad įmonėje darbo taryba gali būti sudaryta. Tai reiškia, kad darbdavys turi apskaičiuoti vidutinį darbuotojų skaičių (vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal 2017 m. birželio 5 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą Nr. A1-280, nuoroda: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2f1cb71049ec11e7846ef01bfffb9b64) ir sudaryti visų darbuotojų sąrašą, nurodant darbuotojų vardus, pavardes, pareigas, identifikuojant, ar darbuotojas yra administracijos pareigūnas (DK 171 str. 2 d.), ar darbuotojas yra darbdaviui atstovaujantis asmuo (DK 170 str. 3 d.), taip pat nurodant darbuotojų įdarbinimo įmonėje pradžią ir nepertraukiamą stažą.

Darbdavys, nustatęs, kad vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje yra daugiau kaip dvidešimt, turi sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją, kurios pagrindinis uždavinys – organizuoti darbo tarybos rinkimus. Apskaičiavęs vidutinį darbuotojų skaičių bendrovėje ir nustatęs, kad darbo taryba turi būti renkama, darbdavys turi paruošti darbuotojų sąrašą, kurį teks pateikti darbdavio paskirtai darbo tarybos rinkimų komisijai.

Atlikus aukščiau nurodytas procedūras, antras būtinas darbdavio veiksmas – tai darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymas. Pagal DK 171 str. 2 d., pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Rinkimų komisija sudaroma iš 3 – 7 narių. Kiek narių skirti į rinkimų komisiją sprendžia darbdavys. Formuojant darbo tarybos rinkimų komisiją DK numato tam tikrų apribojimų – darbdavio administracijos pareigūnai negali sudaryti daugiau kaip trečdalį rinkimų komisijos narių.

Darbdavio administracijos pareigūnais laikomi darbuotojai, atliekantys operatyvų bendrovės valdymą ir turintys teisę duoti nurodymus pavaldiems darbuotojams. Tame pačiame darbdavio sprendime (įsakyme) dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo rekomenduotina nustatyti ir duomenų apie vidutinį darbuotojų skaičių bei visus bendrovės darbuotojus (jų sąrašą) perdavimo tvarką.

Turėdama šiuos duomenis, darbo tarybos rinkimų komisija jau pirmojo posėdžio metu galėtų atlikti su tokiais duomenimis susijusius veiksmus (pvz., patvirtinti sąrašą darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti rinkimuose). Formaliai darbdavio pareigos renkant komisiją baigiasi rinkimų komisijos sudarymu, kadangi ją sudarius būtent darbo tarybos rinkimų komisija privalo organizuoti ir vykdyti rinkimų procedūrą.

Kaip ir minėta aukščiau, realiai su darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymu, darbdavio pareigos darbo tarybos rinkimų organizavimo procese baigiasi. Toliau veikia rinkimų komisija, tačiau darbdavys turi būti pasirengęs padėti rinkimų komisijai organizaciniais ir administraciniais klausimais. Sudarius darbo tarybos rinkimų komisiją, ne vėliau kaip per 7 dienas rinkimų komisija privalo susirinkti į pirmąjį posėdį. Iš esmės komisija turi diskrecijos teisę pirmojo posėdžio datą nusistatyti pati. Svarbu, kad būtų išlaikyti DK 171 str. 3 d. terminai, t.y. komisija turi susirinkti per 7 dienas nuo jos sudarymo. Pirmojo posėdžio metu privaloma išsirinkti komisijos pirmininką. Taip pat nėra būtina, bet sklandesniam komisijos darbui rekomenduotina išsirinkti sekretorių komisijos posėdžių protokolo surašymui.

DK 171 str. 3 d. nurodyti ir kiti veiksmai, kuriuos turėtų atlikti rinkimų komisija pirmojo posėdžio metu: a) išsirinkti pirmininką ir sekretorių; b) nustatyti rinkimų datą, laiką ir vietą bei priimti sprendimą dėl darbuotojų informavimo šį sprendimą (nustatoma rinkimų data negali būti vėlesnė kaip du mėnesiai nuo rinkimų komisijos sudarymo dienos); c) paskelbti kandidatų į darbo tarybos narius registravimą ir datą iki kurios gali būti siūlomi kandidatai (galutinis visų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų iki darbo tarybos rinkimų komisijos dienos); d) aptarti biuletenių rengimo ir spausdinimo organizavimo klausimus; e) sudaryti ir patvirtinti darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti rinkimuose ir balso teisę turinčių darbuotojų, sąrašą. Darbo tarybos rinkimuose dalyvauti ir balsuoti gali visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus darbdavį ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujančius asmenis (DK 171 str. 1 d.). Informacija dėl darbo tarybos rinkimų datos ir kandidatų į darbo tarybos narius registravimo privalo būti pateikta darbuotojų kolektyvui.

Penktasis būtinas veiksmas organizuojant darbo tarybos rinkimus – tai kandidatų kėlimas. DK 171 str. 5 d. numato, kad kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai (su darbdaviu nepertraukiamai susiję darbo santykiais ne trumpiau nei 3 mėnesius). Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius, tačiau jiems keliamas ir papildomas reikalavimas – būti susijusiais su darbdaviu darbo santykiais ne trumpiau kaip šešis mėnesius.

Šio reikalavimo galima nepaisyti, jeigu visi darbuotojai yra išdirbę trumpiau nei šešis mėnesius.

Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Taigi, kiekvienas darbuotojas, turintis balsavimo teisę, komisijos nustatytu ir viešai paskelbtu bei nurodytu terminu gali pasiūlyti tik po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Svarbus momentas – kandidatais į darbo tarybą negali būti rinkimų komisijos nariai, taip pat darbdavį atstovaujantys asmenys. Pasibaigus kandidatų registravimo terminui darbo tarybos rinkimų komisija privalo sudaryti galutinį kandidatų į darbo tarybą sąrašą. Kandidatų sąrašas turėtų būti sudarytas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos ir ši informacija turi būti pateikta darbuotojams.

Darbo tarybos rinkimų komisijai tinkamai pasirengus, komisijos nustatyta data turi įvykti darbo tarybos rinkimai. Rinkimai vyksta darbo metu, o už rinkimuose sugaištą laiką, darbuotojams paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Atkreiptinas dėmesys, kad rinkimų komisija ir darbdavys privalo sudaryti sąlygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurie dirba ne darbovietėje (pvz.: dirbantiems kituose bendrovės padaliniuose, esantiems komandiruotėje). Balsavimo biuletenis rinkimų metu išduodamas pasirašytinai, o rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius (pvz.: jei darbo tarybą (atsižvelgiant į darbuotojų skaičių (DK 170 str. 1 d.)) turi sudaryti 3 nariai, o kandidatų yra mažiausiai 4, darbuotojai turi teisę balsuoti už 3 kandidatus).

Už kiekvieną balsavimo biuletenyje nurodytą kandidatą galima atiduoti tik po vieną balsą, pažymint tai balsavimo biuletenyje. Taigi visi darbuotojai turėtų galimybę balsuoti, balsuojama anonimiškai, o balsavimo biuletenis išduodamas pasirašius sąraše.

Pasibaigus rinkimams darbo tarybos rinkimų komisija privalo suskaičiuoti rinkimų balsus ir įforminti rinkimų komisijos protokolą, kuriuo yra įtvirtinami rinkimų rezultatai. Rinkimų protokolą pasirašo rinkimų komisijos nariai ir ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų rezultatų nustatymo dienos darbo tarybos rinkimų rezultatai turi būti viešai paskelbti, o protokolo kopija įteikta darbdaviui. Darbo tarybos rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių darbuotojų.

Jeigu dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais, per artimiausias septynias dienas turi būti surengti pakartotiniai rinkimai. Jie laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo vienas ketvirtadalis balsavimo teisę turinčių įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų. Išrinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugumą balsų. Jeigu keli kandidatai gauna vienodą skaičių balsų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo stažas darbovietėje yra didesnis. Visi dokumentai, susiję su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai yra perduodami darbo tarybai pirmajame jos posėdyje. Nuo rezultatų paskelbimo laikoma, kad išrinktas darbuotojas laikomas darbo tarybos nariu

Po darbo tarybos rinkimų ir pranešimo darbuotojams, rinkimų komisijos pirmininkas turi sušaukti pirmąjį darbo tarybos posėdį ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo. Pranešama visais galimais būdais, t.y. viešai, el. paštu ir t.t. Pirmajame posėdyje darbo taryba visų darbo tarybos narių dauguma iš savo narių išsirenka pirmininką ir sekretorių.

Paskutinis būtinas veiksmas, kuriuo konstatuojama, kad įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikia darbo taryba – tai pranešimas LR valstybinei darbo inspekcijai apie darbo tarybos išrinkimą. Pagal DK 173 str. 6 d., ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimą.

Pirmajame posėdyje darbo taryba įgauna įgaliojimus, o rinkimų komisija įgaliojimų netenka. Toliau taryba veikia pagal DK ir kitus teisės aktus. Darbo taryba gali patvirtinti savo veiklos reglamentą, pagal kurį organizuojamas jos veikla.